Vamzdynai, sujungsiantys dujotiekį „TurkStream“ su pietryčių Europa, veikiausiai bus paruošti naudoti ne anksčiau 2021-ųjų, nors abi Juodąją jūrą kertančio dujotiekio gijos pradės veikti gerokai anksčiau – 2019 metų pabaigoje.
Bulgarijos magistralinių dujotiekių operatorius „Bulgartransgaz“ įgyvendina 474 kilometrų ilgio vamzdyno nuo Turkijos iki Serbijos projektą, o Serbijoje „Gazprom“ antrinė įmonė „Gastrans“ tiesia dujų trasą iki Vengrijos. Tiek Bulgarijoje, tiek ir Serbijoje planuojama šiuos darbus pabaigti iki 2020 metų pabaigos.
Europos rinkai skirta antroji „TurkStream“ gija, kurios metinis pralaidumas – 15,75 mlrd. kubinių metrų, iš jų 3,5 mlrd. kubų atitektų Bulgarijai, 2,5 mlrd. kubų – Serbijai, 6 mlrd. kubų – Vengrijai. Likę 3,75 mlrd. kubų būtų per Slovakiją nukreipiami į Baumgarteno dujų skirstymo centrą Austrijoje.
Vengrijos dujotiekių valdytoja FGSZ ir Slovakijos „Eustream“ išplės dujų jungties tarp šalių pralaidumą. Tačiau „TurkStream“ yra tik antrinis šio projekto tikslas. Pagrindinė užduotis – užtikrinti dujų srautus maršrutu Bulgarija-Rumunija-Vengrija-Slovakija-Austrija jų tiekimui iš Rumunijos telkinių Juodosios jūros šelfe.
FGSZ ir Slovėnijos „Plinovodi“ neseniai atliko neįpareigojančią naujo dujų koridoriaus nuo Vengrijos iki Italijos galimybių studiją. Išvadose skelbiama, jog Vengrijos-Slovėnijos dujų jungties metinį pralaidumą reikėtų didinti 2,5 mlrd. kubų, o Slovėnijos magistralinių dujotiekių link Italijos – 2 mlrd. kubų.
Šių projektų vėlavimas gali reikšti, kad Rusijai teks ir po 2019 metų aktyviai naudotis Ukrainos dujų tranzito paslaugomis, pasirašant naują sutartį.
„TurkStream“ dujotiekis per Juodąją jūrą buvo pradėtas tiesti 2017-ųjų gegužę ir nutiestas per 1,5 metų. Vamzdynas – dviejų gijų, kurių kiekvienos metinis pralaidumas – 15,75 mlrd. kubinių metrų. Pirmoji gija skirta Turkijos, antroji – Europos rinkai.