Pasak Virginijaus Zutkio, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovo, yra šilumos taupymo būdų, kurie itin paprasti, tačiau efektyvūs. Vis dėlto pirmiausia reikia žinoti, kokios būsto vietos yra laidžiausios šilumai.
Ką galime daryti kiekvienas?
Pasak V. Zutkio, didžiausi šilumos nuostoliai yra per sienas, stogą, langus, duris, sienų, grindų ir lubų sandūras.
Tad vienas paprasčiausių šilumo taupymo būdų - sandarinti langus, duris silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Jų sandarinimas leidžia bendruosius šilumos nuostolius sumažinti nuo 9 proc. vienaaukščiuose iki 17 proc. daugiaaukščiuose namuose.
Taip pat reikėtų pasirūpinti radiatorių priežiūra - šildymo sezono pradžioje arba po šildymo sistemos remonto reikia kruopščiai patikrinti, ar sistemoje neliko oro, nes dėl to radiatoriai gali šilti nevienodai.
Neuždenkite radiatorių užuolaidomis - tai šilumos nuostolius per langus gali padidinti net iki 40 proc. Norint pagerinti oro cirkuliaciją kambaryje, užuolaidų ilgis turi būti iki palangės. Nerekomenduojama radiatorių užstatyti lovomis, spintomis, stalais ir kitais baldais. Prie išorinės sienos rekomenduojama pastatyti spintą ar didelę knygų lentyną, kurios gali sumažinti šilumos netekimo per sieną plotą. Vėdinti kambarius patariama trumpam plačiai atidarant langus, kad spėtų įeiti gryno oro, bet nespėtų išeiti daug šilumos.
Už radiatoriaus esantį sienos plotą papildomai uždengus danga, nukreipiančia šilumą į kambarį (pvz. folija, specialios izoliacinės medžiagos lakštu), nuo radiatoriaus į patalpas patenkančios šiluma sklis geriau, o šilumos nuostoliai toje patalpoje sumažės.
Taip pat rekomenduojama keisti ir įpročius, pavyzdžiui, karšto vandens suvartojimą prausiantis po dušu, o ne maudantis vonioje, plaunant indus užkimštoje kriauklėje, o ne po tekančiu vandeniu.
Priemonių kompleksas – administratoriaus rūpestis
Ilgiau sulaikyti šilumą patalpose gali padėti daugiabučio namo šilumos punkto ir šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų rekonstravimas.
Pasak V. Zutkio, dalyje senų daugiabučių namų, kuriems tiekiama centralizuota šiluma, yra įrengti šilumos punktai, kuriuose sumontuota vadinamoji elevatorinė šilumos tiekimo sistema. Iš čia karštas vanduo patenka į namo vidaus paskirstomuosius šilumos tiekimo vamzdynus. Šiluma ir karštas vanduo taip tiekiami daugeliui namų, tačiau šis būdas turi trūkumų, pavyzdžiui, šilumos punkto patalpos užima didelį plotą, pažeista vamzdynų izoliacija didina šilumos nuostolius, kurie padalijami visiems butų savininkams, gyventojai negali taupyti šilumos (mažinti jos vartojimo) ir kt.
Rekonstruojant šilumos punktą elevatorinė šildymo sistema keičiama nepriklausoma. Ji skirta ekonomiškam centralizuotai tiekiamos šilumos energijos reguliavimui daugiabučiuose namuose.
Vienas šios sistemos privalumų - automatinis temperatūros palaikymas, nepaisant lauko temperatūros pokyčių.
Prie radiatorių įrengiami termoreguliatoriai, kurie leidžia gyventojams savarankiškai reguliuoti ir palaikyti patalpoje pastovią, nustatytą oro temperatūrą pagal finansines galimybes ir pageidaujamas komforto sąlygas. Specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad, norint išvengti nesutarimų tarp namo gyventojų dėl tikslaus ir teisingo suvartotos energijos paskirstymo butuose, būtina įrengti šildymo mokesčių daliklius.
„Kartu sumontuoti įrenginiai - šildymo mokesčių daliklis ir termoreguliatorius - leidžia buto savininkui sutaupyti iki 30 proc. šilumos energijos, o taupūs gyventojai moka mažiau“, - sakė V. Zutkis.
Šilumos punkto rekonstrukcija dažniausiai atliekama kartu su daugiabučio renovacija. Tokį energijos taupymo priemonių kompleksą pasirinkę gyventojai pastebi, kad po renovacijos sutaupoma nuo 40 iki net 70 proc. šilumos, o sykiu sulaukia ir mažesnių sąskaitų už šildymą.
Svarbu prisiminti tai, kad šilumos tiekėjai rūpinasi tuo, kad šiluma patektų į namo įvadinį šilumos skaitiklį, o už tai, kaip šiluma cirkuliuoja namo šildymo sistemoje, atsako administratoriai, šildymo sistemos prižiūrėtojai ir mes patys, gyventojai. Tad turime pasirūpinti, kad kuo mažiau šilumos iš namo patektų į lauką.
