„Planas yra parengtas nepalankiausiam scenarijui Lietuvai. Tai reiškia, kad iš rytų į vakarus pučia stiprus vėjas, galimi krituliai. Mūsų žiniomis, toks scenarijus Lietuvoje vyksta 16 dienų, daugiausia 400 valandų, per metus“, - pristatydamas planą žiniasklaidai spalio pradžioje sakė VRM vadovas Eimutis Misiūnas.
Veiksmų plane, atsižvelgiant į teritorijų ypatumus ir atstumą iki statomos elektrinės Baltarusijoje, išdėlioti konkretūs institucijų veiksmai. Numatyta gyventojų apsauga, informavimas, evakavimas, jodo profilaktika, radionuklidais užteršto maisto, geriamojo vandens, ne maisto produktų vartojimo apribojimas ir kitos priemonės. Numatytos dvi apsaugos zonos - 30 km aktyvi apsaugos zona ir 100 km prevencinė apsaugos zona.
Skubiems apsaugomiesiems veiksmams taikyti, t. y. jodo profilaktikai organizuoti ir reikalingiems jodo preparatams įsigyti planuojama skirti apie 900 tūkst. eurų, gyventojų perspėjimo sirenų sistemai modernizuoti ir plėtoti (100 km spinduliu nuo Baltarusijos AE) gali reikėti iki 9,5 mln. eurų.
VRM teigimu, veiksmų planas nėra visai naujas, veikiau, atnaujintas. Analogiški planai buvo rengiami kuomet šalyje aktyviai veikė Ignalinos atominė elektrinė, tačiau šiuo atveju reikėjo pritaikyti planą kitoms savivaldybėms bei nesant galimybėms patiems kontroliuoti atominės elektrinės avarijos likvidavimo darbus.
Vilnius į pavojingiausią zoną, esą, nepatenka, todėl tikimasi, kad evakuoti nelaimės atveju reikėtų apie 6 tūkst. gyventojų - planuojama, kad likę 16-17 tūkst. gyventojų nelaimės atveju pasitrauktų naudodami savo transportą.
ELTA primena, kad Rusijos atominės energetikos įmonės „Rostaom“ statoma Astravo AE nuo mūsų šalies valstybinės sienos nutolusi vos 20 kilometrų. Statybas, teikdama paskolas, finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 m. Tiesa, atominės elektrinės vystytojai iškilo problemų dėl apgadintų reaktoriaus sudedamųjų dalių, todėl ekspertai abejoja ar elektrinė pradės veikti dar šiame dešimtmetyje.
