Kita vertus, kitąmet vyks Baltijos šalių sistemų izoliuoto darbo bandymas, būtinas sinchronizavimo su žemynine Europa projektui, tam reikės ir 7-o bei 8-o elektrinės blokų.

„Paslaugos (strateginio rezervo) 2019 metas neteiks nė vienas bendrovės valdomas elektros gamybos įrenginys (...) Bendrovė vertina galimą priimto teisės akto (Kainų komisijos nutarimo – BNS) įtaką jos valdomų blokų veiklai bei bendrovės rezultatams ir galimus sprendimus“, – per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pirmadienį pranešė bendrovė.

Kainų komisija praėjusį penktadienį patvirtintame viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžete 2019 metams nėra numatyta lėšų strateginiam rezervui. Pasak Energetikos ministerijos, ši paslauga kitąmet išvis nebus teikiama.

Šiemet LEG strateginiam rezervui skirta 22,459 mln. eurų iš VIAP biudžeto – 34,5 proc. mažiau nei pernai (34,308 mln. eurų).

2019 metais į VIAP biudžetą LEG grąžins 2017 metų uždirbtą investicijų grąžą, viršijantį komisijos nustatytą leistiną dydį, – 2,765 mln. eurų.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ yra informavusi Kainų komisiją, kad atliekant izoliuoto darbo bandymą, reikės papildomai užtikrinti 7-o ir 8-o blokų prieinamumą. Komisija įvertins šias sąnaudas, nustatant 2020 metų sisteminių paslaugų biudžetą.

2018 metais strateginio rezervo paslaugą LEG teikia 8-uoju bloku, 9-tuoju teikiama tretinio aktyviosios galios rezervo paslauga, o 7-asis blokas yra konservuotas.

LEG kitąmet 9-tuoju bloku turėtų teikti rezervo paslaugą įtampų valdymui 330 kV tinkle ir antrinio galios rezervo atkūrimui.

Tretinio elektros galios rezervo, užtikrinančio nenutrūkstamą elektros perdavimą šalies vartotojams, paslaugas 2019-aisiais, kaip ir šiemet, taip pat teiks ir „Orlen Lietuva“, Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), „Panevėžio energija“.

Tretinio rezervo dydis kasmet nustatomas atsižvelgiant į didžiausią sistemos elementą, kuris staiga atsijungęs sukeltų didžiausią energijos deficitą. Šiuo metu, pasak bendrovės, tai yra 700 MW galios Lietuvos ir Švedijos jungtis „NordBalt“.

Kitąmet reikalinga tretinio galios rezervo apimtis – 520 MW (260 + 260 MW), likusią 180 MW galią šalies sistema užtikrins per Baltijos šalių balansavimo rinką.

Tretinį galios rezervą teikiančios elektrinės turi įsijungti per 12 valandų ir gaminti energiją iki 10 parų.