„Šio įstatymo įsigaliojimas realybėje reiškia potencialų šildymo kainų didėjimą, augančius miškų kirtimus“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidentės patarėja ekonomikos klausimais Lina Antanavičienė.

Seimui atmetus Dalios Grybauskaitės veto, lieka galioti anksčiau parlamentarų patvirtinta nuostata, jog tokios jėgainės turi būti statomos ne arčiau 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos.

Įstatyme taip pat numatyta galimybė Vyriausybei spręsti dėl dviejų Vilniuje ir Kaune statomų jėgainių, neatitinkančių naujo reikalavimo, ateities.

Pasak L. Antanavičienės, atstumo reikalavimas užkirs kelią efektyvių atliekų deginimo jėgainių statyboms, nes jos turi būti arčiau miestų centrų.

Jos teigimu, tai reiškia, kad „skandinsime šalį sąvartynuose“, o dėl to augs mokesčiai gyventojams už atliekų tvarkymą.

„Prezidentė Seimo sprendimą vertina kaip neatsakingą žingsnį, dėl kurio kentės visi šalies gyventojai. Turbūt nereikia prisidengti aplinkosauga ir visuomenės sveikata ir tokiu būdu apgaudinėti Lietuvos žmonių“, – kalbėjo prezidentės patarėja.

„Tikrai ne kilometrais užtikrinama apsauga žmonėms, o konkrečiomis apsaugos priemonėmis, kurios jėgainėse įdiegiamos“, – pridūrė ji.

Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune tai daro kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.