Spalio pradžioje LEEA valstybės institucijoms išplatino raštą, kuriame primena, kad elektros tiekimo patikimumo užtikrinimas yra strateginės svarbos valstybės uždavinys.
„Nutrūkusio elektros tiekimo pasekmes 2017 metų birželio 5 dieną jau pajuto Vyriausybė, ministerijos, tų pačių metų birželio 15 dieną, dingus elektrai, buvo paralyžiuotas Seimo darbas, nutrauktas plenarinis posėdis.
Ekspertai konstatavo, kad šie incidentai nebuvo kibernetinių atakų pasekmė. Tai reiškia, kad avarijos elektros skirstomajame tinkle jau vyksta ne tik dėl gamtos stichijų, bet ir dėl elektros tinklų susidėvėjimo. Sunku net prognozuoti, kokių nuostolių patirtų valstybė, jeigu negalėtų užtikrinti patikimo elektros tiekimo kitiems strateginės reikšmės objektams“, – įspėja K. Jauniškis.
Be elektros Lietuvoje kartais lieka ir gyventojai. Pavyzdžiui, rugsėjo pabaigoje praūžusi vėtra be elektros paliko apie 70 tūkst. vartotojų. Valstybinės energetikos inspekcijos duomenimis, 2017 metais dėl gūsingo vėjo, sniego, žaibų iškrovų elektros įrenginiuose be elektros buvo likę per 264,5 tūkst. vartotojų.
Prognozuoja mažėjimą
Kokia bus tiksli elektros tinklo priežiūrai skirta suma 2019 metais dar neaišku. „Investicijų apimtys derinamos su Energetikos ministerija ir Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija“, – sakė valstybės valdomai įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausančio ESO atstovas spaudai Tomas Kavaliauskas.
Jis teigė, kad ESO investicijos suplanuotos 10 metų investicijų plane ir jos kasmet tikslinamos bei koreguojamos atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes (naujų klientų poreikius įsivesti elektrą, analizuojant konkrečių investicijų poveikį tinklui bei klientams ir pan.).
„Investicijos, siekiant gerinti elektros energijos tiekimo ir tinklo patikimumą gyventojams, šiemet suplanuotos didžiausios bendrovės istorijoje – per 2018 metų pirmąjį pusmetį jos siekė 113,7 mln. eurų – 53,4 proc. daugiau nei 2017 metais per tą patį laikotarpį (74,1 mln. eurų)“, – sakė jis.
T. Kavaliauskas nurodė, kad šios investicijos davė teigiamą rezultatą. Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) per 2018 metų pirmąjį pusmetį vienam klientui sumažėjo 32,5 minutėmis, vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI) – 0,11 karto mažesnis nei 2017 metų pirmąjį pusmetį.
„Šiemet rekonstruojant tinklą, sudaryta papildomų sutarčių, kurių vertė daugiau nei 20 mln. eurų. Be to, rangovinės organizacijos šiemet dar nėra užbaigusios daugiau kaip trečdalio numatytų kabelių linijų ir pusės susidėvėjusių transformatorinių keitimo darbų, kurių įgyvendinimui pasirašytos rangos sutartys“, – pridūrė ESO atstovas.
Pagal LEEA gautame Energetikos ministerijos atsakyme pateiktą prognozę, 2019 metais investicijos į aukštos, vidutinės ir žemos įtampos elektros tinklo rekonstravimą ir modernizavimą (įskaitant kabeliavimą) mažės iki 77,8 mln. eurų (41,15 proc.). 2020 metais šios investicijos gali būt dar mažesnės ir sudaryti 68 mln. eurų.
Dėmesys kabeliavimui
Šiuo metu derinamame Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane nurodoma, kad naujas elektros skirstomojo tinklo linijos, esant ekonominiam pagrindimui, turi būti tiesiamos tik kabelinės.
„Tikslas pakeisti oro linijas į požemines kabelines elektros linijas, ypač miškingose vietovėse, atsirado natūraliai, dėl vis dažnėjančių gamtos stichijų“, – sakė K. Jauniškis.
Šiemet kabeliavimui ESO skyrė 79 mln. eurų, tuo metu strategijos priemonių plane nurodoma, kad 2019 metais preliminarus lėšų poreikis tam bus dvigubai mažesnis (34 mln. eurų), o 2020 metais – 22 mln. eurų.
Vis dėlto, kaip sakė Energetikos ministro atstovė Aurelija Vernickaitė, pagal strategijos įgyvendinimo planą, didėjimas numatomas kitoms priemonėms, kurios gerina elektros tiekimo patikimumą, tokioms kaip išmaniųjų elektros tinklų diegimas bei išmaniųjų elektros apskaitos prietaisų elektros vartotojams diegimas.
„Energetikos ministerija savo ruožtu prižiūrės, kad būtų įgyvendinamas atnaujintoje energetikos strategijoje iškeltas tikslas užtikrinti elektros skirstomojo tinklo saugumą ir patikimumą, paslaugų kokybę ir racionalų investicijų panaudojimą“, – DELFI sakė ji.
Įspėja dėl darbuotojų
Investicijų mažėjimas gali turėti dar vieną pasekmę. K. Jauniškis sakė, kad dėl to gali tekti atleisti darbuotojus.
„Įmonės, susipažinusios su valstybės energetikos strategija, investavimo kryptimis bei apimtimis, nusipirko daugiau technikos, suformavo papildomas darbuotojų brigadas, apie 120 naujų darbuotojų – į tėvynę grįžę emigrantai.
Tačiau jeigu valstybė nusprendė neinvestuoti į elektros tinklo patikimumą, tai vien asociacijos įmonių duomenimis, teks atleisti apie 600 darbuotojų. Kartu su subrangovais, įrangos tiekėjų bei gamintojų įmonėmis, darbo gali netekti keli tūkstančiai žmonių“, – teigė jis.
LEEA priklauso 47 energetikos sektoriuje dirbančias įmonės: 29 rangovinės ir projektavimo bendrovės, 4 energetikos įrangos gamintojai, 7 profesinio rengimo centrai, 5 mokymo įstaigos ir 2 energetikos įrangos bei medžiagų tiekėjai.
