Jis pasakojo, kad Lietuvos inicijuotai rezoliucijai rengti paskirta Turkijos parlamento narė Emine Nur Gunay.
„Iš pradžių rezoliucija vadinosi „Dėl branduolinės saugos Astravo AE“, tačiau po to (matyt iš Rusijai simpatizuojančiųjų pusės) atsirado pasiūlymas tyrinėjimų lauką išplėsti ir kalbėti apie branduolinę saugą Europoje apskritai. Kitaip sakant, buvo bandymas iš dalies ištirpdyti Astravo klausimą“, – DELFI pasakojo V. Poderys.
Pašnekovas teigė, kad rezoliucijos projektas buvo vilkinamas.
„Galų gale jis pasiekė finišo tiesiąją. Rugsėjį komitete jau buvo rezoliucijos projektas, kurį oficialiai pasiūliau papildyti tokiomis nuostatomis, kad licencija negali būti išduodama tol, kol nebus atsižvelgta į strestestų rezultatus.
Komitete tam buvo pritarta, o dabar bus balsuojama Asamblėjos plenarinėje sesijoje. Mano darbas – išlaikyti, kad tekstas liktų tokio stiprumo iki plenarinio posėdžio ir jame paagituoti, pasakyti kalbą, kiek tai yra svarbu, koks tai yra pavojus. Tai svarbu ir kitiems, ypač kalbant apie pasienyje statomas atomines elektrines“, – sakė V. Poderys.
Seimo narys dar pasakojo, kad Lietuvos poziciją pastaruoju metu pradėjo palaikyti Kipro atstovai.
„Rosatom“ jūros pakrantėje stato Akuju atominę elektrinę Turkijoje. Kipriečiai sako, kad ji yra 85 kilometrai nuo jų ir jie turi lygiai tą patį kaip ir lietuviai. Tas pats statytojas kaip ir Astrave, tos pačios technologijos. Jie tą rūpestį inkorporavo į dabartinį projektą ir dėl to Turkijos atstovė pasakė, kad nebenori, jog jos vardu būtų vadinamas tas raportas“, – pasakojo V. Poderys.
Jis paaiškino, kad E. N. Gunay tiesiog neatlaikė spaudimo iš Baltarusijos diplomatų, o gal ir pačios Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovų Turkijoje.
Akcentuoja trūkumus
Neišduoti licencijos Astravo AE rekomenduojama atsižvelgiant daugkartinius tarptautinių konvencijų ir branduolinės saugos standartų pažeidimus.
Pagrindiniai trūkumai yra tai, kad neužtikrinama pakankama branduolinė sauga įvykus žemės drebėjimui; neužtikrinama apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos; neįdiegta ir neveikia pranešimų apie įvykusias nelaimes sistema; nesudaryti susitarimai dėl ekstremalių situacijų valdymo su kaimyninėmis šalimis, taip pat ir Lietuva.
Galiausiai, projektas plėtojamas pažeidžiant begalę tarptautinių konvencijų: Branduolinės saugos, Orhuso (dėl visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais), Espoo (poveikio aplinkai), taip pat neatlikta pilnos apimties TATENA aikštelių vertinimo misija.
V. Poderys pripažino, kad valstybinei Baltarusijos institucijai rekomenduoti neišduoti licencijos jų pačių AE yra pakankamai bergždžias reikalas, tačiau pabrėžė, jog pritarus rezoliucijai, bus išreikšta visos Europos nuomonė.
Šiuo metu Lietuva, Lenkija yra Estija yra oficialiai paskelbusios, kad nepirks Baltarusijoje pagamintos elektros energijos.
