Naujausiomis priimtomis pataisomis, numatyta drausti statyti atliekų deginimo jėgaines arčiau nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenviečių. Šios pataisos turėtų paveikti Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo kogeneracinių elektrinių likimą, mat jos yra artesniu nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenviečių. Dėl to Lietuva gali patirti milijoninius nuostolius. Jei priimtas pataisas pasirašys Prezidentė, jos įsigalios 2019 m. sausio 1 d.
Pataisos turėjo būti priimtos dar antradienį, tačiau tuomet stabdyti pataisų priėmimą paprašė Aplinkos apsaugos komiteto nariai – pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika ir liberalas Simonas Gentvilas, nes buvo gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinis vertinimas.
Visgi neigiamas Teisės departamento ir STT pataisų vertinimas Seimo nesustabdė. Už balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 7.
„Šis įstatymas kelia didelį susirūpinimą. Pirmiausia stabdome valstybinius projektus dėl ko tikėtina, kad valstybė patirs ne vieną šimtą milijonų eurų nuostolį. Tai atima realią galimybę miestiečiams mokėti mažesnes sąskaitas už šildymą. Šie projektai užtikrintų, kad šildymo kainos mažėtų. Dabar tuos projektus ant ledo pastatome ir tikėtina, kad dalis jų bus neįgyvendinta. Ir dar, ir dar kartą paminame Konstituciją, nes priimti įstatymai negali galioti jau priimtiems projektams. Įstatymas turėtų nustatyti esminius ūkio subjekto veiksmus ir, jei tai esminiai, tai negali būti Vyriausybės sprendimu, o įstatymu. Mes kreipsimės į prezidentę vetuoti šį įstatymo projektą“, – po priėmimo kalbėjo Mykolas Majauskas.
„Valstietis“ Mindaugas Puidokas savo ruoštu džiaugėsi, kad priimtos pataisos rodo, jog Seimo nariams svarbi visuomenės sveikata ir aplinka, kurioje jie gyvena.
„Tai rodo, kad šioje valstybėje visuomenės sveikata ir saugios gyvenimo sąlygos vis dar prioritetas. Beveik 25 tūkst. parašų surinkta Kaune ir Vilniuje ir esame atsakingi už juos visus“, – teigė jis.
STT vertinimas sutapo su Teisės departamento
STT ir Teisės departamentas nurodė, kad remiantis Konstituciniu teismu, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai galima tik įstatymu, bet ne Vyriausybės priimamuose poįstatyminiuose teisės aktuose, vadovaujantis subjektyviais ir neapibrėžtais kriterijais.
Maža to, pastebėta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Tai reiškia, kad įstatymas būtų priimtas daug greičiau, nepaliekant 3 mėnesių tarpo.
Vienu svarbiausių punktų STT ir Teisės departamentas nurodė, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad naujai priimtas teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Tai yra, naujai priimtu teisės aktu negalima pakeisti jau priimtų sprendimų dėl kogeneracinių statymo.
„Mūsų nuomone, siekiant teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principų įgyvendinimo, nepriklausomai nuo pasiūlymų pateikusio subjekto, turėtų būti viešai atskleistos priežastys, kodėl buvo nuspręsta pritarti ar nepritarti konkretiems pasiūlymams dėl Projekto tobulinimo“, – rašoma STT antikorupciniame vertinime, reaguojant į tai, kad Seimo Aplinkos apsaugos komitetas į minėtas pastabas nusprendė neatsižvelgti.
STT savo antikorupciniame vertinime papildomai pridėjo, kad nuostata leisti Vyriausybei priimti sprendimus atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus antikorupciniu požiūriu nėra pakankama, kadangi neįtvirtinti aiškūs kriterijai.
„Manome, kad sąvoka „visuomenės sveikatos interesai“ gali būti įvairiai interpretuojama, suprantama nevienodai, gali būti nesunkiai pritaikoma siekiant pagrįsti konkretų sprendimą, todėl sprendimus dėl pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo priimantis subjektas turės pernelyg plačią diskreciją. Siekiant tikslaus ir nedviprasmiško teisinio reguliavimo, mūsų nuomone, Projekte turėtų būti pateiktas aiškus „visuomenės sveikatos interesų“ apibrėžimas, nurodyti konkretūs sprendimai, kuriuos Vyriausybė turės teisę priimti pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų atžvilgiu ir įtvirtinti aiškūs šių sprendimų priėmimo kriterijai“, – rašoma STT vertinime.
Praėjusią savaitę Seimas du kartus, trūkstant balsų, pataisų nepriėmė.
Kogeneracinę jėgainę Vilniuje stato „Lietuvos energija“, Kaune – „Lietuvos energija“ kartu su „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji bendrovė jau degina atliekas Klaipėdos termofikacinėje elektrinėje.
