Naujausiame Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet infliacija bus 2,7 proc., o 2019, 2020 ir 2021 metais rodiklis išliks 2,5 proc. lygyje.
Kaip rašoma rugsėjį pristatyme dokumente, scenarijus parengtas remiantis techninėmis prielaidomis, kad nuo 2020 metų pasaulinės naftos kainos ir euro dolerio kursas stabilizuosis.
„2018 metų sausį–liepą, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, „Brent“ naftos kaina eurais išaugo 25 proc., o transporto priemonių degalai pabrango 6,6 proc. 2018 metų liepą Europos Komisija atnaujino naftos kainų prognozes, rodančias, kad laukiamas spartesnis naftos kainos kilimas, nei buvo prognozuota vasarį: 2018 metais naftos kaina eurais didės 27,7 proc., 2019 metais – 0,7 procento.
2018 metų vasarį Europos Komisija prognozavo, kad 2018 metais nafta pabrangs 15,6 proc., o 2019 metais atpigs 5,9 proc. Auganti naftos kaina 2018 metais didina transporto priemonių degalų kainas, o šios – įmonių veiklos sąnaudas, todėl egzistuoja rizika, kad dalis padidėjusių sąnaudų gali būti perkelta į vartotojų kainas“, – tvirtina Finansų ministerijos specialistai.
Vis dėlto, jie pripažįsta, kad pagrindinė rizika, susijusi su projektuojamais infliacijos dydžiais, išlieka dėl tarptautinių naftos kainų, turinčių didelę įtaką vartotojų prekių kainoms Lietuvoje, raidos neapibrėžtumo.
Pabrango 40 proc.
Jungtinių Amerikos Valstijų centrinio banko duomenimis, per metus „Brent“ rūšies nafta pabrango 40 proc.
WTI rūšies naftos kaina tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 39 proc.
Trečiadienį barelis „Brent“ naftos kainavo apie 81 dolerį, o kai kurie ekspertai pradėjo kalbėti apie galimą 90 dolerių ribą dar šiemet ir 100 dolerių – kitais metais.
Investicijų analitikas Marius Dubnikovas komentavo, kad tokios tendencijos turės įtakos infliacijai Lietuvoje.
„Matome, kad naftos kainos per metus padidėjo praktiškai 40 proc., o per pastaruosius 3 mėnesius – kone 25 proc. Taip pat jos turi didelę tikimybę judėti dar į viršų.
Todėl, ko gero, infliacijai tai darys įtaką. Sunku pasakyti, koks poveikis bus Finansų ministerijos prognozėms, bet akivaizdu, kad spaustumėmės 3–3,5 proc. link“, – DELFI sakė jis.
Pašnekovas dar pastebėjo, kad pastaruoju metu labai smarkiai brangsta žaliavos, didėja obligacijų pajamingumas.
„Trečiadienį pirmą kartą nuo 2011 metų JAV obligacijų pajamingumas perkopė 3,1 proc. Tai yra tiesioginė indikacija, kad pasaulinė infliacija turėtų augti, o palūkanos bendru lygiu didėti.
Be abejo, Lietuva niekada nebuvo ir nebus sala, kurioje turėtume kitokią tendenciją. Jei pasaulinė infliacija augs, ji augs ir pas mus, o atsižvelgiant į tai, kad atlyginimai auga dviženkliais skaičiais, didės dar sparčiau“, – sakė M. Dubnikovas.
