Pasak jo, viena galimų projekto rizikų yra galimi būsimi ginčai dėl kaštų pasidalijimo tarp šalių.

„Tai labai techninis sprendimas ir dar nėra visiškai akivaizdu, kad projektas yra negrįžtamas. Taip, mes turime memorandumus, pasirašytus Baltijos šalių ir Lenkijos premjerų ir prezidentų. Todėl tikiuosi, kad projektas tęsis. Tai, kas nuspręsta šiandien, yra techninės detalės ir tai neabejotinai turės įtakos projekto kainai (...) Pirmiausia reikia techninių sprendimų, toliau – sąmatos, ir tuomet – finansuotojo. Tai svarbiausia“, – BNS sakė J. Ozolinšas.

Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė, kurioje yra trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai, penktadienį pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui, kurį parengė Lenkijos energetikos instituto Gdansko mokslininkai.

Latvijos eksperto teigimu, reikia siekti, kad įgyvendinant projektą nekiltų ginčų nei dėl techninių sprendimų, nei dėl finansų.

„Kritinė situacija susidarytų, jei kas nors paskelbtų, kad turi geresnių sprendimų, tuomet vėl viskas prasidėtų iš naujo, o jeigu dar būtų sulaukta ir politinės paramos tokiems siūlymams – tai rizikinga. Taip pat grėsmę keltų ginčai dėl finansų“, – kalbėjo J. Ozolinšas.

Pasak J. Ozolinšo, vis dėlto Baltijos šalys privalo nepamiršti, kad energetikos infrastruktūra yra ir šių šalių saugumo klausimas.

„Manau, kad tai yra gynybos dalis. Tikiuosi, kad Baltijos šalių politikai tai supranta. Gerai, kad ir Komisija (Europos Komisija – BNS), ir Europos Sąjunga (ES) apskritai tai traktuoja kaip saugumo ir gynybos projektą. Žinoma, nuolat kils įtampų dėl lėšų, nes vieni gali pareikalauti daugiau jų iš ES, kiti sakys, kad jų operatorius (perdavimo sistemos operatorius – BNS) turi mokėti mažiau, bet vėlgi – saugumo sumetimai turi dominuoti. Esu tuo įsitikinęs“, – BNS sakė J. Ozolinšas.

Paklaustas, kokią įtaką sinchronizavimo projektui gali turėti artėjantys parlamentų rinkimai Latvijoje ir Estijoje, jis teigė didelės rizikos neįžvelgiantis, nors visuomet gali rastis kraštutinių pažiūrų politikų.

„Bent jau dėl Latvijos parlamento rinkimų tokių dalykų negirdėjau (...) Tikrai tikiuosi, kad dauguma politikų ir visuomenės sveikas protas nugalės“, – tikino ekspertas.

J. Ozolinšas skeptiškai vertina ir kai kurių ekspertų perspėjimus, esą Rusija gali atjungti nuo savo sistemos, pavyzdžiui, Lietuvos elektros tinklus anksčiau nei jie bus sinchronizuoti su Europa.

„Esu girdėjęs apie tai iš lietuvių ne kartą, bet nemanau, kad tai didelė grėsmė. Mes turime gamybos pajėgumų, jungčių, prieigą prie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkų, už ką turime padėkoti ir lietuviams“, – kalbėjo J. Ozolinšas.

Birželio pabaigoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Europos Komisijos vadovai Briuselyje pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo. Dokumente nubrėžtos politinės gairės ir preliminarus sinchronizavimo techninis scenarijus.

Penktadienį BEMIP priimtas sprendimas reiškia, kad galutinai apsispręsta dėl sinchronizavimo scenarijaus, baigtos kelerius metus trukusios diskusijos.

Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengus sinchroninius kompensatorius.

Penktadienio sprendimas leidžia Lenkijos ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams iki rugsėjo 21 dienos pateikti bendrą paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos elektros sistemos sinchroninės zonos išplėtimo.

Iki šių metų spalio 11 dienos „Litgrid“, AST ir „Elering“ pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo – 432 mln. eurų.

Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus, – neoficialiais duomenimis, projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75 proc. lėšų.

Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 metais.