VKEKK konstatavo, kad ankstesniais laikotarpiais AB „Kauno energija“ dėl kuro kainų ir įsigyjamos šilumos sąnaudų neatitikties vartotojams faktiškai taikytoje šilumos kainoje gavo papildomai 14 mln. 602 tūkst. pajamų, kurios bus grąžintos vartotojams, mažinant šilumos kainą ateities laikotarpiais.

Taip pat, Komisija nepripažino 1 mln. 95 tūkst. Eur AB „Kauno energija“ sąnaudų, kaip būtinų šilumos tiekimo veiklai vykdyti.

2013–2017 m. AB „Kauno energija“ į šilumos ūkį investavo daugiau nei 52,2 mln. Eur, iš jų beveik 8,9 mln. Eur. – ES struktūrinių fondų parama. Didžiausios investicijos atliktos rekonstruojant šilumos tiekimo tinklus ir didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį kuro struktūroje. Petrašiūnų katilinėje dujomis ir mazutu kūrenamas garo katilas buvo pakeistas dviem vandens šildymo katilais, kūrenamais biokuru, Šilko katilinėje įrengtas biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu, rekonstruota Inkaro katilinė ir kt. 2018–2020 m. bendrovė planuoja įgyvendinti investicijų už 16,5 mln. Eur, iš kurių beveik 10 mln. Eur sumą ketinama skirti šilumos tiekimo tinklams rekonstruoti.

VKEKK inf.
AB „Kauno energija“ kuro struktūroje didžiausią dalį – 85 proc. – sudaro biokuras. Bendrovė šilumą tiekia Kauno ir Jurbarko miestuose bei dalyje Kauno rajono, šiluma aprūpinami 118 404 vartotojai (97 proc. yra gyventojai).

Komisija primena, kad naujos AB „Kauno energija“ šilumos kainos įsigalios bendrovės valdybai patvirtinus šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)