„Labai simboliška, kad pernai šiame forume kalbėjome apie tai, kaip sinchronizacijos projektas turėtų būti vykdomas, o jau šiemet kalbame apie jį, kaip apie realiai vykdomą projektą.
Pirmasis projekto etapas, kurio metu reikėjo patikrinti pasirinkto sinchronizacijos scenarijaus patikimumą, jau yra įvykdytas. Dabar visų šalių reguliuotojai turi patvirtinti savo skaičiavimus, o politiniu lygmeniu turėsime itin svarbų sprendimą Briuselyje, Baltijos energijos rinkos jungčių plano aukšto lygio grupėje. Išgirdau patikinimą, kad pasiruošime jam sklandžiai“, - Eltai sakė Ž. Vaičiūnas.
ELTA primena, kad Ž. Vaičiūnas, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir keli kiti Lietuvos ministrai dalyvauja Lenkijoje vykstančiame 28-ajame Europos ekonomikos forume.
Forume Ž. Vaičiūnas dalyvavo diskusijoje apie regiono energetinį saugumą, kurio vienas iš garantų dabar laikomas vadinamasis sinchronizacijos projektas. Taip pat turėjo dvišalių susitikimų, kuriuose kalbėta ir apie sinchronizacijos projektą.
Birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK), kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.
Visos šalys sutarė, kad Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijai per Lenkiją bus naudojama dabartinė Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ dvigrandė jungtis (AC, kintamos srovės) ir papildoma jūrinė jungtis (DC, nuolatinės srovės) tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Pagal naujus skaičiavimus, pirmajame etape bendras šalių lėšų poreikis su Latvija ir Estija bus 432,55 mln. eurų, Lietuvos dalis - 167 mln. 45 tūkst. eurų.
Lietuvos valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija praėjusią savaitę jau suderino „Litgrid“ sinchronizacijos projekto investicijų dalį, tenkančią Lietuvai.
Dėl Latvijos ir Estijos investicijų kaštų dalies taip pat sprendimus turi priimti Latvijos ir Estijos nacionalinės reguliavimo institucijos.
Visos Baltijos šalys iki rugsėjo 11 d. turės priimti savo galutinį sprendimą dėl bendros paraiškos finansavimui.
Be to, Lenkijos Gdansko instituto mokslininkai praėjusią savaitę baigė Dinaminio stabilumo studiją ir papildomus techninius vertinimus, reikalingus rengiantis sinchronizacijai.
Studija parodė, kad Baltijos valstybių elektros energijos sistemos dažnio stabilumas bei tiekimo saugumas gali būti užtikrintas sinchronizacijos su Europa per dabartinę „LitPol Link“ jungtį ir papildomą jūrinę jungtį scenarijumi, įgyvendinus kitus būtinus techninius sprendimus.
Rugsėjo 14 dieną šios studijos rezultatai bus pristatyti ir tvirtinami Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupėje ir paskelbti viešai.
BEMIP sprendimas leis Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams kartu su Lenkijos operatoriumi pateikti bendrą paraišką Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) procedūrai.
Ją pateikti reikia iki rugsėjo 21 dienos - tai formali žemyninės Europos tinklų (KET) plėtros į Baltijos šalis pradžia.
EK sprendimą dėl sinchronizavimo pirmojo etapo finansavimo turėtų priimti iki 2019 m. vasario.
