Birželį ataskaitą apie galimas jo pasekmes pristatęs energetikos ekspertas interviu DELFI sakė matantis vieną konkretų scenarijų, kuris užkirstų kelia dujotiekio statyboms.
„Jei Danija neduos leidimo naudoti savo teritorinius vandenis, tada „Nord Stream 2“ statybos nusikels mažiausiai metams, nes reikės atlikti naujo maršruto vertinimą, o tai suteiktų JAV kongresui pakankamai laiko apsispręsti dėl sankcijų“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, būtent naujos Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos nuo dalyvavimo projekte atgrasytų dabartines jo partneres Vokietijos „Uniper“ ir „Wintershall“, prancūzų „Engie“, bei britų ir olandų „Royal Dutch Shell“.
Iki šiol šios įmonės žadėjo padengti 50 proc. projekto sąnaudų, kai likęs 50 proc. tektų Rusijos „Gazprom“.
– Kodėl „Nord Stream 2“ projektas yra toks kontraversiškas?
– „Nord Stream 2“ lobistai kartoja, kad tai komercinis projektas, tačiau tai netiesa. Tai suprasti lengva žinant, kad dujotiekių statyba jūroje yra daug brangesnė nei sausumoje. Tačiau rusai dujotiekio nori būtent jūroje. Negana to, jei jie norėtų trumpiausio atstumo, tada projektas patektų į Baltijos šalių ir Lenkijos teritorinius vandenis, tačiau jie to nenori, eina aplinkui – per Suomijos, Švedijos ir Danijos vandenis, kol pasiekia Vokietiją.
Taigi, tai ne tik komercinis, bet ir politinis projektas, turintis kelias priežastis. Viena pagrindinių – tiesiog noras pakenkti Ukrainai. „Nord Stream 2“ padarys ją daug labiau priklausomą nuo Rusijos. Šiuo metu Ukraina gauna maždaug 2 mlrd. eurų pajamų iš dujų tranzito ir tai sudaro apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Baltijos šalims „Nord Stream 2“ turės įtakos keliais aspektais. Pirmiausia, dėl jo smarkiai išaugs „Gazprom“ įtaka visame regione. Jie jau turi „Nord Stream 1“, o kartu su su antru dujotiekiu turės 110 mlrd. kubinių metrų dujų tekančių netoli Lietuvos vandenų.
Tai sukuria ne vieną pretekstą Rusijai šioje teritorijoje turėti daugiau karo laivų, kitų saugumo priemonių. Manau, kad būtent šiam – saugumo aspektui – visoje diskusijoje apie „Nord Stream 2“ skiriama nepakankamai dėmesio. Rusai tikrai sakys, kad turi teisę patys saugoti savo pažeidžiamą tiekimo trasą.
Manau, kad tai sukuria saugumo problemą visoms Baltijos šalims. Tačiau ką galime dėl to padaryti? Paprastas atsakymas būtų neleisti „Nord Stream 2“ statyti ir Jungtinių Valstijų kongrese galima pastebėti progresą šia linkme. Jie nori įvesti tokias sankcijas, dėl kurių dujotekis taptų nebeįmanomas. Manau, tai tikrai gali įvykti po lapkritį numatomų rinkimų.
Kita galimybė – kad Danija neduos leidimo naudoti savo teritorinius vandenis. Jei taip, tada „Nord Stream 2“ statybos nusikels mažiausiai metams, nes reikės atlikti naujo maršruto vertinimą, o tai suteiktų JAV kongresui pakankamai laiko apsispręsti dėl sankcijų. Dar vienas sprendimas galėtų būti Baltijos dujotiekis iš Norvegijos į Lenkiją. Savo vaidmenį turi ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas.
– Savo ataskaitoje teigiate, kad kitaip nei „Nord Strem 1“, „Nord Stream 2“ sumažins, o ne padidins dujų tiekimo diversifikaciją Europoje. Kodėl?
– Tai susiję su Ukrainos tranzito tinklu – „Brolijos“ sistema. 2012 metais pastačius „Nord Stream 1“, dalis dujų buvo nukreipta per jį, tačiau „Brolijos“ sistema ir toliau buvo naudojama. Tuo metu „Nord Stream 2“ problema ta, kad kartu su „TurkStream“, jie galės patenkinti iš esmės visą anksčiau „Brolijai“ tekusi poreikį. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad dujotiekį reikia prižiūrėti, jei jis nebus naudojamas, tada degraduos ir taps nepanaudojamu, bus vertas tik tiek, kiek jame yra metalo laužo.
– Rugpjūtį vykusiame susitikime tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino buvo pasakyta, kad amerikiečiai nepakenks „Nord Stream 2“ projektui.
– Problema ta, kad tokios projekte dalyvaujančios įmonės kaip „Shell“ ar „Engie“ veikia visame pasaulyje. Jos priklausomos nuo JAV bankų finansavimo ir prieigos prie JAV rinkos. Jei amerikiečiai pasakytų, kad bet kas dalyvaujantis „Nord Stream 2“ projekte negali turėti sąskaitų JAV, tai šioms įmonėms būtų rimta problema.
Jūsų minėtas pareiškimas man panašesnis į tikėjimą, o ne adekvatų vertinimą. Manau, Vašingtone yra daug noro sustabdyti projektą. Jau registruota nemažai teisės aktų, kurie rekomenduoja imtis veiksmų prieš „Gazprom“.
– Jei „Nord Stream 2“ nebus sustabdytas, kokios įtakos tai turės Lietuvai?
– Pirmiausia – dėl saugumo, apie kurį jau kalbėjau. Kitas aspektas yra tai, kad visi Lietuvos draugai būtų paveikti. Pati Lietuva yra šiek tiek kitoje padėtyje, nes turite Klaipėdos SGD terminalą, tačiau jūsų sąjungininkai taptų silpnesni, o tai turėtų įtakos ir Lietuvos saugumui.
– Jei Lietuva neturėtų savo SGD terminalo, koks poveikis būtų tada?
– Tuomet ji būtų daug labiau priklausoma nuo „Gazprom“. Taip jau buvo praeityje, prisiminkite: kai pradėjo veikti Klaipėdos SGD terminalas, dujų kaina šalyje sumažėjo 25 proc. Taigi, SGD terminalas vertingas net ir tada, kai nėra naudojamas, nes veikia kaip atgrasymo priemonė. „Gazprom“ supranta, kad dujų kainas pakelti gali tik iki tam tikro lygio, o kažkada Lietuva mokėjo didžiausią dujų kainą Europoje.
