„Alternatyviu maršrutu dujotiekis nebūtų tiesiamas per Danijos teritorinius vandenis. Alternatyva parinkta dėl Danijos delsimo priimti sprendimą. Tačiau teikdama paraiška alternatyviam maršrutui „Nord Stream 2“ neatsiima 2017-ųjų balandį Danijai pateiktos paraiškos, kurioje nurodytas maršrutas laikomas labiau priimtinu“, - teigiama „Nord Stream 2“ pranešime spaudai.
Leidimus tiesti dvi papildomas dujotiekio dujas jau yra išdavusios Vokietija, Švedija, Suomija ir Rusija. To vis dar nepadarė ketvirtoji iš šio projekto įgyvendinimui svarbių šalių - Danija. Jos parlamentas pernai lapkritį priėmė įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikta teisė šalies teritoriniuose vandenyse uždrausti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tarptautinius projektus. Prie tokių projektų priskirtas „Nord Stream 2“.
Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas birželį pareiškė, jog „Nord Stream 2“ projekto ateitis turi būti sprendžiama Europos lygmeniu.
„Danija negali viena spręsti šį klausimą. Naujas mūsų parlamento teisės aktas leidžia mums kiek kitaip vykdyti užsienio politiką - kiek kitaip ją vertinti ir normuoti. Galime teisės aktų akiratyje vetuoti arba atidėti šio projekto įgyvendinimą. Tačiau mes privalome šį klausimą perkelti ant Europos šalių diskusijų stalo“, - sakė Danijos vyriausybės vadovas.
Ginčytinos naudos projektui, pagal kurį „Nord Stream“ realus metinis pralaidumas iki 2019-ųjų pabaigos išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų, aktyviai priešinasi Ukraina, Lietuva ir Lenkiją, jį laikančios jį ne komerciniu, o politiniu.
Prieš šio projekto įgyvendinimą kategoriškai pasisako ir suskystintas gamtines dujas Europai siūlančios Jungtinės Valstijos. Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, jog Vokietija dėl „netinkamo“ dujų susitarimo su Maskva tapo „Rusijos įkaite“.
Vienintelis „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo dabartiniai partneriai - Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ - yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai. Projekto sąmata siekia beveik 10 mlrd. eurų.