Pirmiausia, todėl, kad, greičiausiai, jau 2019 metais pradės veikti Baltarusijos atominė. Kai kurie ekspertai neatmeta galimybės, kad šios jėgainės staigūs dideli elektros šuoliai, arba atvirkščiai visiškas srauto išjungimas gali sukelti rimtų avarinių situacijų Lietuvos elektros tinklų sistemoje, ar net visišką išsijungimą, vadinamąjį blackout`ą.
Avarija mūsų šaliai gali kainuoti tris milijardus eurų. Nuo tokių situacijų Lietuvos energetinė sistema nebus apsaugota, kol bus Rusijos energetikos sistemoje. Tačiau ir po pasitraukimo saugūs jaustis negalėsime.
Lietuvos saugumas 2018 metais įspėjo apie grėsmes Lietuvos energetikai, kai Kaliningradas ir Baltarusija galės veikti autonomiškai nuo Baltijos šalių. O taip atsitiks iki 2020-ųjų.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad Baltarusijos atominė kelia didelį pavojų Lietuvos energetiniam saugumui. Ji gali būti panaudota net piktavališkiems kėslams.
„Atominė elektrinė kaip didelis objektas gali duoti arba aukštos įtampos šuolį į mūsų tinklus, kas gali sukelti perdegimus, gali sukelti griūtis. Lygiai taip pat kita rizika yra, kad gali būti nutrauktas tiekimas ir, jeigu tai yra pagrindinis tiekimas, staiga išsijungs visa elektros perdavimo sistema, kitaip tariant, tai gali sukelti totalinę avariją – blackout`ą“, – įspėja A. Sekmokas.
Buvęs ministras ragina išardyti bent dvi elektros linijas, jungiančias Utenos ir Pastovių elektros pastotes, kad jomis būtų užkirsta galimybė tekėti elektrai iš baltarusiškos atominės.
VDU Energetinio saugumo tyrimų centro vadovo Juozo Augučio nuomonė priešinga. Jo teigimu, politikų valia spręsti, ar drausti prekiauti su kaimynais, tačiau dar yra branduolinio saugumo klausimai, kurių ignoruoti nevalia. Profesoriaus nuomone, ir po sinchronizavimo su kontinentine Europa, būtų išmintinga ant šių jungčių įrengti nuolatinės srovės keitiklius.
„Įsivaizduokim, įvyktų avarija panaši kaip Fukušimoje, ar dėl kitų kažkokių priežasčių ir dėl elektros nebuvimo jėgainėje nevyktų aušinimas, kiltų branduolinių medžiagų išmetimo į aplinką grėsmė. Vis dėlto tokiam atveju, aš sakyčiau, būtų logiška, jei būtų išlikusi techninė galimybė, tiekti elektrą, kad būtų galima ataušinti reaktorių tam, kad išvengtume katastrofos ir sau, ir Vilniui“, – teigia J. Augutis.
„Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas sako, kad 2019 metais, kai bus įjungtas pirmasis reaktorius ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono energetikos sistemai gali tekti dirbti avariniu režimu: Astrave staiga išsijungus reaktoriui ir didelės galios energijos blokui nustojus tiekti elektrą, atsiradusį elektros tinkle, trūkumą turės padengti kiti. Lietuva ir kitos Baltijos šalys vis dar priklauso Rusijos energetikos sistemai, tad privalės prisidėti.
„Lietuvos sistemą, pačiu blogiausiu atveju, mes stengsimės izoliuoti nuo tos avarijos ir, jeigu matysime, kad mus tempiasi į dugną, yra numatytos įvairios avarijų likvidavimo instrukcijos, kaip užkirsti kelią avarijos plitimui“, – sako D. Virbickas.
Tokia pasiutpolkė gali tęstis iki pat 2025-ųjų, kol Baltijos šalys atsiribos nuo Rusijos energetikos sistemos ir sinchronizuosis su kontinentine Europos sistema. Tačiau ar perėjimas iš vienos į kitą sistemą vyks sklandžiai, nežinia. Maskva gali imtis žingsnių vėlinti procesą.
Kurį laiką vadovavęs valstybinei elektros perdavimo sistemos operatoriaus bendrovei „Litgrid“, o dabar Seimo energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys atskleidžia, kad tam koją gali pakišti 2019 metais pradėsianti veikti Baltarusijos atominė.
„Visų pirma tai – iššūkis mūsų sinchronizavimo projektui. Kai šalia didelis galingumas ir jis savaime techniškai yra integruojamas į bendrąją sistemą, tas desinchronizavimas savaime, aišku, pasunkėja“, – tikina V. Poderys.
2018 metais paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Valstybės saugumas akcentavo, kad 2014-aisiais Rusija pradėjo Kaliningrado srities energetikos sistemos pertvarką, kad ji būtų pajėgi veikti autonomiškai nuo Baltijos regiono. Panašius elektros sistemos pakeitimus vykdo ir Baltarusija. Darbus planuojama baigti 2020-aisiais, t.y. likus mažiausiai penkeriems metams iki planuotos Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.
Buvęs energetikos ministras A. Sekmokas nerimauja, kad rizikuojame likti it ant ledo.
„Vienu jungiklio paspaudimu galima išjungti sistemą. Kol Karaliaučius nebuvo pasirengęs izoliuotam darbui, tai būtų grėsmė ir jam, ypač turint galvoje visą Karaliaučiaus sritį kaip karinę bazę, nes Karaliaučiaus sritis būtų užgesinta. Kariniai daliniai negali leisti sau prabangos, kad staiga vieną dieną jie praranda elektros tiekimą“, – aiškina A. Sekmokas.
Pernai įtakingas dienraštis „Washington Post“ pranešė, kad Rusija turi naują kibernetinį ginklą, galintį sutrikdyti elektros tinklų darbą. Jungtinių Valstijų ekspertų „Crashuverride“ pavadinta programinė įranga.
Ji 2016-ųjų gruodį išbandyta Ukrainoje, kuriam laikui išjungė penktadalį Kijevo elektros generatorių. „Washington Post“ šaltinių duomenimis, šis kibernetinis ginklas gali sukelti chaosą bet kurioje valstybėje. Lietuvos saugumo departamentas teigia, kad prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą įvykdytos kelios kibernetinės atakos nuo 2015-ųjų. Anot Lietuvos žvalgybos, tai rodo Rusijos pasirengimą trikdyti kitų valstybių energetikos sistemų darbą, padaryti milžinišką žalą.
„Atakos yra mūsų kasdienybė ir mes, kartu su partneriais, dedam maksimalias pastangas, kad apsisaugoti nuo to, jeigu mūsų kolegos operatoriai daugiausia nuo avarijų saugosi dėl technologinių priežasčių: įrangos gedimas, gamtos sąlygos nepalankios, tai mes turim tą grėsmę, pavadinkime, geopolitinę. Tą parodė Ukrainos atvejis“, – sako Davis Virbickas.
Savo ruožtu, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras savo metinėje ataskaitoje konstatavo, pernai daugiau negu 450 kartų aptikęs ir neutralizavęs žalingos programinės įrangos (angl. malware) veikimą. Daugiausiai – būtent Lietuvos energetikos sektoriuje.
Seimo energetikos komisijos pirmininkas V. Poderys neatmeta, kad išpuoliai gali būti susiję su prasidėsiančiomis Baltijos šalių ir Rusijos energetikos sistemų skyrybomis.
A. Sekmoko duomenimis, visiškas energetikos sistemos išjungimas, vadinamasis blackout`as Lietuvai kainuotų nepigiai.
„Pasekmės buvo įvardintos „Litgrido“. Blackout`o pasekmės gali siekti tris milijardus eurų“, – įspėja A. Sekmokas.
