DELFI žiniomis, joje atskleista nemažai Baltarusijos AE projekto trūkumų ir ES bei kitų šalių ekspertai pateikė svarbių rekomendacijų, kaip šiuos trūkumus pašalinti ir pagerinti Baltarusijos AE saugos lygį.
Seisminė sauga
Vienas esminių trūkumų – kad neatliktas išsamus seisminės saugos įvertinimas prieš projektuojant Baltarusijos AE. Seisminės saugos įvertinimas yra esminis kriterijus siekiant tinkamai suprojektuoti AE.
Ataskaitoje rekomenduojama peržiūrėti Baltarusijos AE seisminės saugos vertinimą ir atlikti būtinus projekto pakeitimus bei sumontuotos įrangos modifikacijas.
Dar rekomenduojama nustatyti seisminės saugos atsargą visiems įrenginiams, kurie turi veikti įvykus branduolinėms avarijoms ir įvertinti regiono seisminę situaciją, atsižvelgiant į visus įvykusius seisminius įvykius.
Saugos funkcijos
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Baltarusijos AE projektas turi trūkumų, susijusių su saugos funkcijų praradimu.
Dėl to rekomenduojama užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą įrangai, skirtai sunkiųjų avarijų prevencijai. Turi būti įrengtas nuolatinis alternatyvus avarinis elektros energijos tiekimas šiai įrangai.
Be to, turėtų būti užtikrintas papildomas elektros energijos tiekimas specialiam siurbliui, kuris turi užtikrinti svarbiausių AE dalių aušinimą sunkiųjų avarijų atveju ar visiškai nutrūkus elektros energijos tiekimui.
Dar nurodoma atlikti Baltarusijos AE projekte numatytų pasyvių sistemų patikimumo analizę, siekiant užtikrinti tinkamą jų veikimą.
Sunkiosios avarijos
ENSREG ekspertai taip pat nustatė, kad sunkiųjų avarijų valdymas turi trūkumų. Dėl to rekomenduojama eliminuoti sunkiųjų avarijų rizikas panaudoto branduolinio kuro baseinuose, galinčias nulemti didelius radiologinius išmetimus.
Tarp pateiktų rekomendacijų yra reaktoriaus aušinimo sistemos patikimumo sunkiųjų avarijų atveju stiprinimas, apsauginių gaubtų vėdinimo sistemos sunkiųjų avarijų atveju ar įvykus visiškam elektros energijos tiekimo praradimui įvertinimas, darbo sąlygų valdymo patalpose sunkiųjų avarijų atveju gerinimas ir aiškaus ir detalaus avarijų valdymo plano parengimas bei elektrinės darbuotojų apmokymas.
Europos šalių ekspertai siūlo Baltarusijai, atsižvelgiant į nurodytas rekomendacijas, parengti AE saugos gerinimo priemonių planą ir jį įvykdyti. Planas turi apimti visas papildomas saugos priemones, numatytas Baltarusijos AE streso testų ataskaitoje ir ES streso testų peržiūros ataskaitoje.
Ataskaitoje nėra numatyto kritinių rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos mechanizmo, todėl ES turi reikalauti, kad Baltarusija įgyvendintų visas saugos rekomendacijas iki Baltarusijos AE veiklos pradžios. Rekomendacijų įgyvendinimas turi būti sąlyga tolesniam ES-Baltarusijos bendradarbiavimui.
L. Linkevičius: Astravo AE nėra saugi
„ES streso testų kritinės rekomendacijos turi būti įgyvendintos iki Astravo AE paleidimo. Jų įgyvendinimas turi būti sąlyga tolesniam ES-Baltarusijos bendradarbiavimui. Tikimės aktyvaus Europos Komisijos įsitraukimo ir šio proceso kontrolės“, – antradienį išplatintame pranešime žiniasklaidai cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Jo teigimu, pagal ES metodologiją atlikti streso testai patvirtino, kad Astravo AE nėra saugi: ataskaitoje užfiksuoti rimti projekto trūkumai, pateikiamos svarbios rekomendacijos, ypač seisminės saugos vertinimo, saugos funkcijų gerinimo ir sunkių avarijų valdymo srityse.
„Šių rekomendacijų įgyvendinimas iki Astravo AE paleidimo, lygiai kaip ir Baltarusijos žingsniai žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės srityse turės įtakos Baltarusijos santykių su ES raidai“, – pabrėžė L. Linkevičius.
Ministras taip pat pažymėjo, kad streso testai yra svarbus procesas, kuris leidžia įvertinti branduolinės saugos lygį atsižvelgiant į išmoktas pamokas po Fukušimos avarijos, tačiau tai nėra galutinis ir visa apimantis saugos įvertinimas, kuris atsakytų į visus Lietuvos keliamus klausimus.
Bendras vertinimas – teigiamas
Kaip skelbia portalas Euractiv.com, streso testų vertinimo rezultatai skelbiami dalimis, tačiau pagrindinė išvada, kad Astravo AE atitinka ES reikalavimus vertintose srityse.
Portalo teigimu, ES tyrėjai antradienį priėjo prie išvados, kad statoma Baltarusijoje atominė jėgainė atitinka Bendrijos vadinamuosius „streso testus“, tačiau pateikė keletą rekomendacijų nacionaliniam reguliuotojui.
Kaip teigiama ENSREG tinklapyje, streso testai Baltarusijoje vyko kovo 12–16 dienomis. Ekspertų komandą sudarė 17 asmenų iš Europos Sąjungos ir kitų šalių. Patikrinimuose taip pat dalyvavo du atstovai iš Europos Komisijos ir trys stebėtojai (po vieną iš Tarptautinės atominės energijos agentūros, Rusijos ir Irano).
Streso testų ataskaita birželio 12–14 dienomis buvo pristatyta Baltarusijos atominės energetikos prižiūrėtojams. Galutinė streso testų ataskaitos versija bus paviešinta liepos 5 dieną ENSREG tinklapyje.
Kaip anksčiau yra informavusi Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, streso testai buvo sukurti Europos branduolinės saugos reguliatorių 2011 metais, siekiant įvertinti ES atominių elektrinių saugos lygį ir identifikuoti trūkumus atsižvelgiant į avarijos Fukušimos AE patirtį ir išmoktas pamokas. Kadangi avarijos branduoliniuose objektuose ir jų padariniai neapsiriboja nacionalinės valstybių sienomis, ES kaiminės šalys taip pat buvo paragintos atlikti streso testus savo AE.
Baltarusija įsipareigojo atlikti Astravo AE streso testus dar 2011 metais, tačiau nacionalinę streso testų ataskaita Europos Komisijai pateikė tik 2017 metų spalio 30 dieną.
Streso testų užduotis – vertinti rizikas, kylančias iš išorinių veiksnių (pavyzdžiui, ekstremalūs gamtiniai reiškiniai, žmogaus sukelti įvykiai) ir atominių elektrinių atsparumą jiems. Tačiau jie neapima aikštelės tyrimų ir parinkimo, aikštelės tinkamumo atominės elektrinės statybai klausimų, tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, sunkaus lėktuvo kritimo poveikio vertinimo, darbo ir saugos kultūros ir kitų klausimų, kuriuos Lietuva kelia nuo pat Astravo AE projekto vystymo pradžios.
Astravo AE statoma 50 kilometrų nuo Vilniaus. Baltarusija planuoja, kad jėgainė veikti pradės 2020 metų viduryje. Pernai Lietuva projektą pripažino nesaugiu, keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, ir ketina blokuoti jame gaminamos elektros importą.
Premjeras kaltina A. Kubilių
Premjeras Saulius Skvernelis džiaugiasi, kad Lietuvos pašonėje statoma atominė elektrinė tapo vienu iš svarbiausių ES klausimų.
„Džiugu yra, kad tai jau tapo nebe Lietuvos reikalas – tai yra ir Europos Komisijos vienas iš pagrindinių klausimų“, – LRT radijui sakė premjeras, komentuodamas tai, kad Europos Komisija antradienį ketina viešai pristatyti Astrave statomos Baltarusijos atominės elektrinės streso testų rezultatus.
S. Skvernelis teigė, kad Baltarusija privalės reaguoti į pateiktas streso testų išvadas, ir pabrėžė, kad pateiktų ekspertų išvadų įgyvendinimas bus labai svarbus klausimas ateityje.
Kartu S. Skvernelis pabrėžė, kad reikia ir toliau dėti pastangas, jog, pasak jo, nesaugi Astravo AE nebūtų iki galo realizuota.
Premjeras, komentuodamas grėsmes, kylančias dėl Astravo atominės elektrinės, taip pat pabrėžė, kad dėl to kalta buvusi konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovauta Vyriausybė. Pasak Vyriausybės vadovo S. Skvernelio, jei A. Kubiliaus Vyriausybė būtų turėjusi ryžtingą poziciją, tai šiuo metu Astravo atominės elektrinės problemos Lietuva neturėtų.
„Labai yra blogai, kad šitas projektas atsirado. Jeigu būtų Lietuva savo laiku užėmus pakankamai ryžtingą poziciją ir ieškojusi kitokių išeičių, gal mes šiandien šitos problemos neturėtume. Bet tuometinė Andriaus Kubiliaus vyriausybė kolaboravo su Baltarusija, kartu vystė atominių elektrinių projektus tiek Lietuvoje, tiek ir Baltarusijoje, kalbėjo apie bendrą rinką, bendrus sąlyčio taškus ir apžiūrinėjo aikšteles (...). Mūsų pozicijos nebuvimas tuo metu ar pritarimas tam, leido elektrinę pastatyti“, – LRT radijui aiškino premjeras.
Pasak S. Skvernelio, dabartinio Seimo ir Vyriausybės uždavinys – padaryti viską, kad galimai nesaugioje atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija nepatektų į Lietuvos rinkas ir kad būtų įgyvendinti visi ES keliami saugos reikalavimai.
Prezidentės patarėjas: nederėtų apsiriboti streso testais
EK antradienį planuojant pateikti savo vertinimą dėl netoli Lietuvos sienos Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) streso testų, prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Aleksiejūnas pabrėžia, kad šie bandymai tėra tik jėgainės vertinimo dalis ir ne iki galo atsako į Lietuvai rūpimus klausimus.
„Streso testai yra tik dalis to viso didelio paveikslo, nes jie neapima, tokių dalykų, kodėl buvo pasirinkta vieta šioje vietoje, taip pat aplinkosaugos reikalavimų. (...) Buvimas elektrinės šalia mūsų sienos, šalia Vilniaus yra ir tam tikras įrankis, kuris gali būti naudojamas Rusijos geopolitiniais tikslais. Todėl kalbėjimas vien apie streso testus irgi nėra teisingas, mes jį matome kur kas plačiau ir tai mums – nacionalinio saugumo klausimas“, – Žinių radijui sakė N. Aleksiejūnas.
Jis tikisi, kad Baltarusija laiku įgyvendins jai teikiamas rekomendacijas.
„Galutinis dokumentas bus paskelbtas šiandien arba rytoj, bet jau matome, kad yra trūkumų, jie yra aiškiai identifikuoti (...) Yra labai konkretūs dalykai, ką Baltarusija nėra padariusi. (...) Mūsų tikslas, kartu su Europos Komisija užtikrinti, kad būtų aiškus Baltarusijos įsipareigojimas tas rekomendacijas įgyvendinti, iki tol, kol elektrinė galėtų būti paleista“, – teigė N. Aleksiejūnas.
