„Suprantame gyventojų susirūpinimą dėl viešumoje pasirodžiusių svarstymų apie papildomų atliekų transportavimą į Kauną. Patikiname, jog jėgainės statybos vyksta projektuose numatyta apimtimi ir jokių kitų sprendimų nėra“, – pranešime spaudai sakė Kauno kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas.

Valstybinio energetikos holdingo „Lietuvos energija” ir „Kauno kogeneracinės jėgainės“ atstovai, susitikę su Kauno rajono Ramučių ir aplinkinių gyvenviečių bendruomenių nariais, tikino, kad jėgainėje diegiama šiuolaikinė moderniausia ir efektyviausia dūmų valymo įranga, bus vykdoma reguliari oro taršos stebėsena.

Lietuvos energijos“ pranešime nurodoma, kad projekto plane numatyta, jog jėgainėje per metus bus sudeginama apie 200 tūkst. tonų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų bei vandenvalos įrenginių dumblo.

Premjeras Saulius Skvernelis gegužę pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir „nuodijančios“ žmones. Birželį, po susitikimo su premjeru, „Lietuvos energijos“ vadovas Darius Maikštėnas paskelbė, kad bendrovė rado galimybes sumažinti atliekų deginimą jėgainėje, jeigu to reikės.

Savo ruožtu aplinkos ministras Kęstutis Navickas tuomet tvirtino, jog dalį atliekų numatoma vežti deginti į Kauno jėgainę. Tačiau, anot jo, Kaune deginamų atliekų kiekis nesikeis, nes joje numatytas įrengti vadinamasis bendro deginimo įrenginys skirtas ir pramoninėms atliekoms – to nėra Vilniaus projekte.

„Lietuvos energijai“ priklauso 51 proc. bendrovės „Kauno kogeneracinė jėgainė“ akcijų, likusi dalis – Suomijos kapitalo bendrovei „Fortum Heat Lietuva“.

Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė – 2020 metais.