Kritulių trūkumo padariniai
Gegužę Lietuvoje ir Latvijoje elektros energijos kaina išaugo 9 proc. iki 43,69 EUR/MWh, Estijoje kaina mažesnė nei balandį – čia elektra atpigo 3 proc. iki 38,66 EUR/MWh. Praėjusį mėnesį visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose stebėti ryškūs kainų skirtumai atskiromis valandomis. Žemiausia valandos kaina siekė 1,59 EUR/MWh, o aukščiausia – 255,03 EUR/MWh.
„Kainos „Nord Pool“ regione augo dėl itin šiltų ir sausų gegužės mėnesio orų – tokiomis sąlygomis mažėja vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose. Mėnesio pradžioje fiksuotos ir „NordBalt“ jungties prastovos bei elektros perdavimo apribojimai „EstLink“ jungtimi. Didžiausią įtaką elektros kainoms Baltijos šalyse, ypatingai Lietuvoje ir Latvijoje, padarė kasmetinės techninės priežiūros darbai Suomijos atominėje elektrinėje“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.
M. Giga pastebi, kad praėjusį mėnesį padidėjo elektros kainų skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių. Čia vidutinė elektros kaina siekė 34,10 EUR/MWh. Vadinasi, Lietuvoje ir Latvijoje elektra brangesnė 9,59 EUR/MWh, o Estijoje – 4,56 EUR/MWh.
Elektros gamyba smuko trečdaliu
Gegužę Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas beveik nesiskyrė nuo balandžio mėnesio – kartu suvartota 2,15 TWh. Šilti orai elektros paklausą 1 proc. iki 570 GWh sumažino Latvijoje, Estijoje – 6 proc. iki 624 GWh, tačiau Lietuvoje suvartojimas išaugo 5 proc. iki 962 GWh.
Praėjusį mėnesį trijose šalyse bendrai elektros gamyba sumenko net 33 proc. iki 1,39 TWh. Apimtys susitraukė visur: Lietuvoje – 15 proc. iki 268 GWh, Latvijoje 47 proc. iki 431 GWh, Estijoje – 27 proc. iki 689 GWh.
Paskutinį pavasario mėnesį Baltijos šalys kartu pasigamino 64 proc. visos regionui reikalingos elektros energijos, o likę 36 proc. buvo importuoti. Lietuvoje pagaminta 28 proc., Latvijoje – 76 proc. reikalingos elektros, o Estijoje pagaminta 10 proc. daugiau nei šaliai prireikė.
