Komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius priminė, kad komisija yra gavusi anoniminį skundą dėl taikos sutarties su „Danpower“.
„Kovo 13 dieną gavome anoniminį skundą, kuris buvo siunčiamas ir žiniasklaidai, Vyriausybei (...) Nutarėme gauti Energetikos ministerijos poziciją. Į komisiją kreipėsi kolegos Naglis Puteikis, Jurgis Razma, kad šitą klausimą nagrinėtume komisijos posėdyje, suderinę su ministru“, – posėdyje sakė V. Gailius.
Ž. Vaičiūnas teigė, kad 2017 metais buvo susitikęs su „Danpower“ atstovais dėl jų projektų Vilniuje ir Kaune, tačiau sprendimas sudaryti taikos sutartį gimė tuomet, kai teismas neskundžiama nutartimi nusprendė, kad ankstesni ministerijos sprendimai dėl Vilniaus projekto buvo neteisėti.
„2017 metais turėjau pats ne viena susitikimą su „Danpower“ atstovais (...) Praktiškai visus 2017 metus laikėmės pozicijos, kad teismas turėjo nuspręsti dėl bylų. 2018 metų sausio 25 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą Vilniaus byloje (...) Šis epizodas buvo pagrindinis momentas turbūt, dėl ko rimtai apsvarstėme taikos galimybes. Bylos (dėl Vilniaus ir Kauno projektų – BNS) visiškai analogiškos procesine, procedūrine ir faktinių aplinkybių prasme“, – posėdyje sakė Ž. Vaičiūnas.
Buvęs premjeras socialdarbietis Algirdas Butkevičius, kurio Vyriausybė ir priėmė „Danpower“ jėgainėms nepalankius sprendimus, abejojo taikos sutarties pagrįstumu. Jis priminė kitos bendrovės Kaune – „Foksitos“ atvejį – jai taip pat nebuvo suteiktas laimėtas skatinamasis tarifas elektros gamybai Kaune, tačiau šiemet jis buvo atstatytas.
„Dėl „Foksitos“ matau galimai korupcinį atvejį. Ji gavo kompensacinį tarifą, gavus leidimą plėtrai, reikia per 24 mėnesius pastatyti elektrinę. Kai praėjo 24 mėnesiai, jokios statybos nevyko. Kreipėsi į tam tikrus žmones Energetikos ministerijoje, buvo leidimas pratęstas“, – sakė A. Butkevičius.
Ž. Vaičiūnas priminė, kad teismo atšaukti Energetikos ministerijos sprendimai buvo priimti A. Butkevičiui vadovaujant Vyriausybei. Anot jo, tiek dėl „Danpower“, tiek dėl „Foksitos“ projektų teismas įvertino aplinkybes.
„Panaši situacija buvo su „Foksita“. Turime kitą analogiją, leidimai buvo sustabdyti neteisėtai (...) Yra ir jūsų atsakomybė tais laikotarpiais dėl sprendimų Kaune. Situacija turi būti atstatyta. Dėl „Foksitos“ Energetikos ministerija kreipėsi ne kartą į Generalinę prokuratūrą, tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Tai abejonės yra išsklaidytos, tuo labiau, kad teismo sprendimas buvo priimtas“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Konservatorių atstovas komisijoje Jurgis Razma kėlė klausimą, kokia yra ministro pozicija dėl premjero Sauliaus Skvernelio kritikos „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektams Vilniuje ir Kaune.
„Norėčiau atsakymų dėl dviejų „Lietuvos energijos“ projektų, jeigu premjeras juos pavadino korupciniais“, – posėdyje sakė J. Razma.
Ž. Vaičiūnas nesiėmė vertinti padėties: „Korupcinių veikų vertinimas yra ne ministerijos atsakomybė. (...) Ta situacija, kuri buvo 2013–2015 metais, matome tam tikrus žingsnius, kurie buvo daromi, turbūt siekiant suteikti didesnes galimybes („Lietuvos energijos“ – BNS) Vilniaus ir Kauno kogeneraciniams projektams“.
STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius patvirtino, kad šiuo metu nėra konkrečių duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Mes vertinome, kad šiandien dienai tokio konkretumo duomenų, kurie sudarytų pagrindą pradėti ikiteisiminį tyrimą, nėra. (...) Mes nevertinome, tai nėra vertinimas baudžiamosios teisės požiūriu, kokią įtaką galėtų turėti vienų ar kitų projektų vystymasis, kas darytųsi su energijos pertekliumi, kokį tai poveikį darytų dabar veikiantiems projektams ir panašiai“, – sakė E. Radzevičius.
Premjerui Sauliui Skverneliui anksčiau išsakius kritikos „Lietuvos energijos“ projektams, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos. STT nepradėjo ikiteisminio tyrimo ir dėl bendrovei „Danpower“ panaikinto leidimo plėtoti gamybos pajėgumus Vilniuje ir Kaune. Pasak tarnybos, nenustatyta korupcijos požymių.
S. Skvernelis gegužę yra teigęs, kad dvi „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančios“ šiukšlių deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune kai kuriems buvusiems Vyriausybės patarėjams, „Lietuvos energijos“ ir specialiųjų tarnybų darbuotojams buvo svarbiau nei „Danpower“ projektas, todėl šią įmonę jie nutarė eliminuoti. Vien „Lietuvos energijos“ Vilniuje bei kartu su Suomijos „Fortum Heat Lietuva“ Kaune statomas kogeneracines jėgainės jis pavadino korupciniais projektais.
Klausimą dėl taikos sutarties su „Danpower“ Seimo Antikorupcijos komisija ketina svarstyti toliau.