Pasak šalies vadovės, Lietuvos siekis gintis nuo Rusijos „Gazprom“ taip pat padeda Europai.
„Gindamiesi nuo „Gazpromo“ ir Astravo, spartindami elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa pasitarnaujame visos ES energetiniam saugumui“, - savo metinėje kalboje antradienį pareiškė D. Grybauskaitė.
Seimas įstatymu yra pripažinęs Baltarusijoje, Astravo rajone, statomą AE nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Lietuva yra pagrindinė Astravo AE, kuri statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Vilnius teigia, kad jėgainė statoma nesilaikant tarptautinių saugumo standartų, nėra paaiškinta, kodėl pasirinkta būtent ši statybos vieta, esanti netoli tankiai apgyvendintos Lietuvos sostinės. Tačiau Baltarusija kaltinimus atmeta ir teigia besilaikanti visų reikalingų standartų.
Baltijos šalys iki 2025 metų ketina atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos ir sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarais per Lenkiją. Dėl to šį mėnesį D. Grybauskaitė bei Latvijos, Estijos, Lenkijos ir EK vadovai turėtų pasirašyti politinį susitarimą, kuris laikomas vienu paskutiniųjų dokumentų, atversiančių kelią tolimesniems darbams.
EK gegužę paskelbė sprendimą ginče su „Gazprom“. Ji pateikė koncernui tolesnės veiklos skaidrumo ir konkurencijos taisyklių laikymosi nurodymus, tačiau baudų nepaskyrė. EK numato, kad, jeigu „Gazprom“ pažeis nurodymus, institucija galėtų skirti baudą, siekiančią iki 10 proc. įmonės pasaulinės metinės apyvartos, be būtinybės įrodyti, kad buvo pažeistos ES antimonopolinės taisyklės.
EK tyrimas dėl „Gazprom“ dominuojamos pozicijos kai kuriose Europos valstybėse truko septynerius metus. Jo veiksmus aktyviai skatino Lietuvos Vyriausybė.
Rusijos dujų kompanijai grėsė apie 8 mlrd. eurų baudos už piktnaudžiavimą monopoline padėtimi Europos Sąjungos dujų rinkose.
Skaičiuojama, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros Lietuva yra patyrusi apie pusantro milijardo eurų nuostolį.
