„Labai norėtume, kad šio mėnesio pabaigoje Briuselyje vyksiančioje Europos Vadovų taryboje pasirašytų visos keturios šalys. Tai svarbu simboliškai, strategiškai, ne ką mažiau svarbu finansiškai, nes padidėtų mūsų svoris derybose Europos Komisijoje“, - bendroje Baltijos šalių ir Lenkijos premjerų spaudos konferencijoje Taline sakė S. Skvernelis.
Ministras pirmininkas pabrėžė, kad be „žymios“ europinės paramos įgyvendinti projektus būtų sudėtinga.
„Visi suprantame, kad be žymios Europos Sąjungos paramos strategiškai svarbius energetikos ir transporto projektus tokius, kaip „Rail Baltica“, įgyvendinti būtų labai sunku“, - tikino premjeras.
S. Skvernelis pakartojo, kad sinchronizacijos projektas svarbus visam regionui, nes Baltijos šalių elektros sistemos bus integruotos į Vakarus ir atjungtos nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius teigė, kad Lenkija palaiko Baltijos šalių elektros tinkle sinchronizaciją, tačiau kol kas neatskleidžia, kokiu būdu sistemos bus sujungiamos - viena ar dviem elektros linijomis.
„Lenkija remia Baltijos šalis elektros tinkle sinchronizacijos procese. Aptarėme įvairius variantus, laukiame techninės ekspertizės ir manome, kad artimiausiu metu, kai gausime technines studijas, politinis sprendimas bus priimtas“, - bendroje spaudos konferencijoje sakė J. Czaputowiczius.
Praėjusią savaitę Baltijos energijos rinkos jungčių plano šalių susitikime (BEMIP) sutarta, kad Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizacijos pasirašys birželio pabaigoje, per Europos Vadovų Tarybą 28-29 dienomis. Juo šalys patvirtins, kad yra pasiryžusios Vilnių, Rygą ir Taliną atjungti nuo rusiškosios elektros sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa.
Tačiau vis dar neatskleidžiama, ar tarp Lietuvos ir Lenkijos bus statoma antra elektros jungtis bei kokie techniniai reikalavimai projektui bus keliami.
Vienas pagrindinių klausimų, kaip techniškai Baltijos šalys ir Lenkija bus sinchronizuotos, viešai dar nėra atsakytas. Vadinamoji dinaminė studija turėjo nustatyti, kuris sinchronizacijos variantas yra geriausias: per šiuo metu veikiančią elektros jungtį „LitPol Link“, statant antrą tokią jungtį ar papildomai nutiesiant jūrinį kabelį.
Lietuvos elektros perdavimo operatoriaus „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas gegužės viduryje teigė neatmetantis galimybės, kad antroji „LitPol Link“ jungtis bus nutiesta ateityje, kai Baltijos šalys ir Lenkija jau veiks sinchroniniu režimu. Anot jo, elektros poreikis natūraliai augs, tad gali reikėti ir didesnių elektros pralaidumų, tačiau šiuo metu tai nėra būtina.
Antrosios elektros jungties reikalavimą kėlė Estija, nors Lietuva teigė, kad pakanka dabartinės jungties. Talinas baiminasi, kad, esant tik vienai linijai, egzistuoja per didelė rizika, kad ji nutrūks ar kitaip nustos veikti. Lietuva, savo ruožtu, tikina, kad pakanka vienos jungties, o antros „LitPol Link“ linijos idėją atmeta, mat šios tiesti nenori Lenkija. Jau anksčiau baimintasi, kad, per agresyviai reikalaujant Varšuvos tiesti antrąją jungtį, gali sustoti visas sinchronizacijos projektas.
Tačiau pati Lenkija yra pasiūliusi idėją nutiesti jūrinę elektros jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Baltijos šalys yra apsisprendusios iki 2025 metų sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa ir atsijungti nuo rusiškojo tinklo.
