„Norėčiau dar kartą labai aiškiai ir atsakingai pasakyti, kad nei aš, kaip ministras pirmininkas, nei Vyriausybė jokių interesų, kalbant apie „Danpower“ ir kitas verslo grupes, neturėjome ir neturime. Nedarėme nieko, kas galėtų pakenkti Lietuvos žmonėms. Atvirkščiai, padarėme sprendimus, Energetikos ministerijos siūlymu, kurie atstatė teisingumą ir padėjo išvengti didelės žalos“, – Vyriausybėje trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, valstybei rizikuojant pralaimėti bylas ir patirti nuostolių, priimtas sprendimas dėl taikos sutarties.
„Dėl to priimtas sprendimas atstatyti suteiktą aukcione skatinamąją kvotą negali būti vertinamas kaip Vyriausybės parama – 1,5 mln. eurų per metus – kažkokiam verslui. Vien per 2017 metus analogiškų sprendimų, kada įmonės turi skatinamąją kvotą, yra daugiau nei 1,5 tūkst. tokių įmonių. Ir bendra suma yra apie 150 mln. eurų. Tai, ne mes tas kvotas įvedėme, ne mes jas panaikinome, tiesiog turėjome spręsti problemą, kuri buvo susidariusi“, – sakė S. Skvernelis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dviejose bylose su „Danpower“ jau patvirtino taikos sutartį. Ja nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. Vokietijos ir Lietuvos investuotojai įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.
Sutartimi įmonei „Danpower Baltic“ bus atstatytas 2013 metais suteiktas, bet 2015 metais panaikintas leidimas gaminti elektrą Kaune, 12 metų mokant didesnį – 9,7 cento už kilovatvalandę tarifą. Tačiau įmonė atsisakė biokuro elektrinės projekto Vilniuje.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad ieškoti taikaus sprendimo buvo teisingiausias sprendimas. Ministerija pabrėžia, kad taikos sutartimi nesuteikiama jokia nauja ar papildoma parama Kauno jėgainei, o atstatoma 2013 metais buvusi situacija.
Portalo 15min.lt teigimu, jo turimi dokumentai verčia abejoti Ž. Vaičiūno teiginiais, kad jis pats sugalvojo derėtis su „Danpower“. Teigiama, kad dar 2017-ųjų liepą S. Skvernelis gavo konfidencialų laišką iš „Danpower“ atstovo, o 2017-ųjų rugsėjį premjero patarėjas susitiko su „Danpower“ atstovais.
Anot 15min.lt, Vilniaus ir Kauno projektai yra lietuvių verslininko Artūro Rakausko ir jo tėvo Augustino Rakausko verslo planas, prie kurio vėliau prisidėjo ir vokiečiai, be to, tik Kaune ir tik iš dalies.
Vokietijos „Danpower“ 100 proc. akcijų valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonė „Stadtwerke Hannover“. Bendrą įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo „Danpower“ kartu su „Kesko Senukai“ grupės prezidento Artūro Rakausko, tinklo įkūrėjo Augustino Rakausko bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“.
„Danpower Baltic“ Vilniuje, Kaune ir Joniškyje valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę Kaune.