Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, Europos Komisijos (EK) sprendimas turėtų būti paskelbtas trečiadienį arba ketvirtadienį – jo manymu, maža tikimybė, kad EK skirtų „Gazprom“ baudą. Ministras kartu išreiškė viltį, kad koncerno prisiimami įsipareigojimai bus didesni nei anksčiau.
„Neturime žinių, kad tai būtų bauda (...) Mano žiniomis, einama tuo antruoju keliu – susitarimo dėl įsipareigojimų keliu. (...) Kaip ir anksčiau minėjome, lygiai prieš metus, kai buvo paskelbtas pirmasis rinkos testas, matėme, kad tie įsipareigojimai nepakankami, jie buvo per daug švelnaus pobūdžio (...) Tikiuosi, kad šitas variantas, dabar kuris yra pateiktas, kiek yra tekę girdėti ir oficialiai, ir neoficialiai, į nemažai pastabų, būtent į Lietuvos keltų klausimų buvo atsižvelgta“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Ž. Vaičiūnas teigė, kad tiek EK tyrimas, tiek galimi „Gazprom“ įsipareigojimai yra susiję su ilgalaikiais dujų tiekimo kontraktais. Pasak jo, Lietuva turi subalansuotą ir diversifikuotą dujų tiekimą ir šie įsipareigojimai neturės šaliai „tiesioginės, strateginės reikšmės“.
„Šitie įsipareigojimai skirti yra ilgalaikių kontraktų atžvilgiu, bet Lietuva šiuo metu turi tik trumpalaikius vienerių metų kontraktus (su „Gazpromu“ – BNS) ir abejoju, ar mes planuotume perspektyvoje turėti ilgalaikius kontraktus. (...) Dėl to taikomoji vertė šių įsipareigojimų Lietuvos atžvilgiu, tikrai, manau, nebus labai didelė (...) Sakyti, kad šis tyrimas turės esminę reikšmę – tiesioginę – mūsų rinkoms, – taip tikrai nebūtų galima teigti“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministro teigimu, EK tyrimas iš dalies turėjo ir prevencinį vaidmenį – „Gazprom“ darė pakankamai daug žingsnių, orientuotų į rinką: „Tam tikra prasme ta ilga trukmė taip pat gal nebuvo visiškai žalinga“.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kurio darbo Vyriausybėje metu Lietuva inicijavo ginčą su „Gazprom“, įsitikinęs, kad užsitęsęs EK tyrimas turėjo neigiamos įtakos Lietuvos ginčui su „Gazprom“ Stokholmo arbitraže.
„Manau, kad tiek laiko nepaskelbtas Europos Komisijos sprendimas, aišku, turėjo neabejotinai didelę įtaką arbitražui tarp Lietuvos ir „Gazprom“. Jeigu Europos Komisijos sprendimas ar kažkoks įvertinimas neteisėtų „Gazprom“ veiksmų būtų padarytas iki arbitražo baigties, iki paskelbto sprendimo, tai, be abejo, Lietuvai tas galutinis rezultatas būtų palankesnis. Mes pralošėme vien todėl, kad Europos Komisija tiek laiko tą tyrė“, – BNS sakė A. Sekmokas.
Jis teigė nežinantis, koks bus galutinis EK sprendimas, tačiau esą svarbu, ar bus kompensuota Lietuvos patirta žala.
„Jeigu lyginti žalą, kokią Lietuva patyrė, kokia buvo apskaičiuota ekspertų, ir kaip tą žalą kompensavo arbitražas, kokia dalimi ta žala buvo atlyginta, tai klausimas, ar Europos Komisijos sprendimas kažkaip atlygins tą neatlygintą žalą Lietuvai. Tai yra pagrindiniai dalykai (...) Turint patyrimą, kaip „Gazpromas“ elgiasi ne tik Lietuvoje, nes atitinkamai buvo ir kitų šalių kreipimaisi į Europos Komisiją dėl „Gazpromo“ veiksmų, tai manau, kad Europos Komisijos taikos susitarimas yra toks „figos lapelis“ teisingumui“, – sakė A. Sekmokas.
Buvęs energetikos ministras atkreipė dėmesį kad Rusijos koncernas toliau vysto dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektą „Nord Stream 2“, nors jam prieštarauja Europos Komisija. Tad, pasak A. Sekmoko, „Gazprom“ turi pakankamai daug „manevrų laisvės“, ypač jeigu atsiras jo dujotiekių ir Europos pietuose.
Pasak A. Sekmoko, Lietuvai nevertėtų tikėtis tiesioginės naudos iš galimo EK taikos susitarimo su „Gazprom“.
„Bijau, kad lūkestis tikėtis tiesioginės naudos Lietuvai, išskyrus galbūt sąžiningesnes sąlygas į priekį, yra manau, naivu. O dėl sąžiningesnių sąlygų, tai pačios geriausios sąlygos yra tada, kai užtikrinama konkurencija, ką jau Lietuva susikūrė per savo terminalą (suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje – BNS)“, – teigė A. Sekmokas.
Ž. Vaičiūnas teigė, kad vertinant galimą baudą „Gazpromui“, reikia atsižvelgti į visas tokio sprendimo aplinkybes.
„Patys save buvome įtikinę tuo, kad bauda yra ta, sakykime, vizija, kurią įsivaizdavome kaip faktą, bet žvelgiant į perspektyvą reikia vertinti ir tai, kad bauda realiai nukeliautų į Europos Sąjungos biudžetą, tai vienkartinis veiksmas, vienkartinis baudos paskyrimas ir koreguojančių priemonių tai neturi“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Europos Komisija pradėjo 2011 metais. Imtis veiksmų prieš „Gazprom“ Briuselį aktyviai ragino ir Lietuvos vyriausybė.
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi neįvardytais šaltiniais, skelbė, kad Briuselis turbūt pritars „Gazprom“ pasiūlytoms nuolaidoms. Taip dujų koncernas išvengtų baudos, galinčios siekti iki 10 proc. jos pasaulinės apyvartos.
Pernai gegužę Lietuvos energetikos ministerija pareiškė, kad tuo metu Briuseliui pateikti „Gazprom“ pasiūlymai neužtikrino, jog Rusijos koncernas nepiktnaudžiaus dominuojančia padėtimi ir neribos konkurencijos.
Vyriausybė tuomet teigė, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros Lietuva patyrė apie pusantro milijardo eurų nuostolį, ir pareiškė, jog Rusijos koncernui nepagerinus pasiūlymų jis nusipelno baudos.
Stokholmo arbitražas 2016 metais atmetė Lietuvos prašymą priteisti milijardinę kompensaciją dėl, Lietuvos teigimu, neteisingos dujų kainos 2004-2012 metais.