Taip „Lietuvos energija“ reagavo į premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimą, jog šios elektrinės yra „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančios“. Premjeras jas taip pat pavadino korupciniais projektais.
„Norime išsklaidyti abejones, dėl pateiktos kogeneracinių jėgainių ir gyventojų nuodijimo sąsajos. Sekant moderniausių Europos miestų centruose veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse suprojektuota įdiegti šiuolaikinius, aukščiausius ekologinius reikalavimus atitinkančius dūmų valymo įrenginius, kurie užtikrins visiškai saugią ir netaršią energijos gamybą“, – rašoma BNS pateiktame „Lietuvos energijos“ komentare.
Bendrovės teigimu, Europoje tokios atliekų deginimo jėgainės statomos jau 50 metų – didieji miestai turi netoli centrų veikiančias ir atliekas naudojančias jėgaines.
„Tokios jėgainės veikia Austrijos sostinėje Vienoje, Danijos sostinėje Kopenhagoje ir kituose Europos miestuose. Užbaigus statybas, pagal pritaikytas aplinkosaugines bei energijos gamybos technologijas, Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės bus vienos moderniausių visoje Europoje“, – tvirtina „Lietuvos energija“.
Bendrovė nurodo, kad 2014 metų gegužę Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė abu projektus pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais ir pritarė, kad „Lietuvos energija“ juos įgyvendintų.
„Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui ir jo daliniam finansavimui Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pritarė Europos Komisija, ji taip pat pritarė, kad Kauno kogeneracinės jėgainės projektą įgyvendintų bendra „Lietuvos energijos“ ir Suomijos valstybės valdoma „Fortum“ įmonė“, – rašoma „Lietuvos energijos“ komentare.
Bendrovė pažymi, kad dar 2007 metais Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo numatyti planai statyti atliekų deginimo gamyklas, o jų finansavimas buvo numatytas ir 2007-2013 metų ES struktūriniuose fonduose.
„Ši Vyriausybė, Aplinkos ministerija, dar 2017 metų sausio mėnesį yra patvirtinusi, kad visos trys atliekas kaip kurą naudojančios elektrinės (įskaitant „Fortum“ elektrinę Klaipėdoje – BNS) yra reikalingos šaliai, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus, susijusius su atliekų sutvarkymu“, – nurodo „Lietuvos energija“.
Bendrovė taip pat pabrėžia neturinti jokių duomenų apie tai, kad projektuose yra korupcijos apraiškų.
„Reaguojant į prieš dvi savaites žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie vienos iš kogeneracinių jėgainių viešuosius pirkimus ir laikantis nulinės tolerancijos korupcijai politikos bei siekiant išsklaidyti abejones, „Lietuvos energijoje" buvo inicijuotas vidaus auditas. Jis tebevyksta, yra peržiūrimi Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių techninių konsultacijų pirkimų procesai bei vertinamos galimų privačių interesų konfliktų rizikos“, – rašo „Lietuvos energija“.
„Lietuvos energija“ gegužės pradžioje pradėjo vidaus auditą dėl kogeneracinių jėgainių projektams Vilniuje ir Kaune vadovaujančio Nerijaus Rasburskio ryšių su šiuos projektus konsultuojančia bendrove „AF-Consult“. Audito metu dar kartą bus peržiūrėti kogeneracinių jėgainių techninių konsultacijų pirkimai bei įvertinta galimų privačių interesų konfliktų rizika.
LNK grupės „Info TV“ skelbė, kad N. Rasburskiui priklausiusi ir jo vadovauta „AF-Consult“ 500 mln. eurų vertės kogeneracinių elektrinių projektuose teikia technines konsultacijas už maždaug 10 mln. eurų. N. Rasburskis jam mestus kaltinimus neigia.
S. Skvernelis, Seime komentuodamas Energetikos ministerijos pasirašytą taikos sutartį su Vokietijos energetikos bendrove „Danpower“, tvirtino, kad pastarosios projektai buvo nepalankūs atliekų deginimo jėgaines Vilniuje ir Kaune tuo metu jau planavusiai „Lietuvos energijai“. Jis taip pat neatmetė galimybės, jog abu projektai gali būti sustabdyti.
„Jeigu bus reikalinga stabdyti šituos projektus, jie bus ir sustabdyti (...) Tai, kas aiškėja su šitais projektais, kiekvieną dieną arba kiekvieną savaitę tikrai kaupiasi ta informacija ir ji yra tokia, kad dėl šių projektų abejonių kyla tikrai daug“, – tvirtino S. Skvernelis.
Premjeras taip pat pabrėžė, kad jo vadovaujama Vyriausybė nuo jos kadencijos pradžios jautė spaudimą tęsti „Lietuvos energijos“ projektus.