„Žinia dėl VIAP diferencijavimo svarbi tiek esamiems didiesiems elektros vartotojams Lietuvoje, tiek potencialiems investuotojams“, - po pasitarimo Vyriausybėje sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Ministro teigimu, pasiūlymas derintas nuo praėjusių metų lapkričio, trečiadienio Vyriausybės pasitarime ir posėdyje jam pritarta, dabar jis keliaus į Seimą ir paraleliai yra derinamas su Europos Komisija.
„Labai tikiuosi, kad šioje Seimo pavasario sesijoje jis bus priimtas“, - sakė ministras.
Pasiūlymas dėl VIAP diferencijavimo, pasak ministro, palies apie 800 didžiųjų įmonių bei potencialius investuotojus.
„Siūlymas skirstas gerinti su energetika susijusią verslo aplinką“, - teigė Ž. Vaičiūnas.
Anot ministro, norima įdiegti VIAP diferencijavimo sistemą, pagal kurią dabartinės didžiosios įmonės, kurios suvartoja per metus daugiau kaip 1 gigavatvalandę (GWh) elektros energijos, už praėjusius kalendorinius metus galėtų pasinaudoti VIAP lengvata ir susigrąžinti 85 proc. kainos dalies, susijusios su elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, šios elektros energijos balansavimu ir jos centralizuota prekyba. Tokios įmonės turės įsipareigoti dalį susigrąžintos sumos investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.
Įmonės, kuriose nebus įdiegtos geriausios energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, turės įsipareigoti šias priemones diegti, investuodamos ne mažiau kaip 75 proc. nuo susigrąžintos sumos. Šia lengvata galės pasinaudoti tiek jau veikiančios, tiek naujai investavusios energijai imlios pramonės įmonės.
Diferencijavimo sistema galėtų pasinaudoti tik tos įmonės, kurios neturi VIAP mokėjimo skolų.
„Tai matome kaip vieną iš esminių priemonių didinant Lietuvos konkurencingumą elektros energijos kainos pramonei srityje. Atlikta analizė rodo, kad iš Vidurio Europos valstybių tokios sistemos neturi tik Vengrija, Slovakija ir Lietuva. Ir šios valstybės pagal kainą pramonės vartotojams yra pačios nekonkurencingiausios“, - komentavo ministras.
Energetikos ministro teigimu, kadangi šiuo metu Lietuva netaiko lengvatų pramonei, veikiančiai intensyviai elektros energiją naudojančiose pramonės šakose, konkuruodama dėl tiesioginių užsienio investicijų yra mažiau patraukli nei kitos regiono valstybės, kurios tokią lengvatą taiko, pavyzdžiui, Lenkija, Rumunija, Čekija ar Latvija.
Antras Energetikos ministerijos siūlomas pakeitimas, kurį trečiadienį palaimino Vyriausybė, ministro teigimu, susijęs su elektros vartotojų prisijungimu prie tinklų.
„Tai taip pat palengvinimas verslui. Pagal mūsų siūlymus, didieji vartotojai, kurie suvartoja daugiau kaip 10 MWh, galėtų atsisakyti skirstymo tinklų paslaugų ir turėtų teisinę galimybę prisijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus, tokiu būdu taip pat sutaupydami nemažą kaštų dalį, nes nereikėtų mokėti už skirstymo sistemą“, - komentavo Ž. Vaičiūnas.
Tokia galimybe galės pasinaudoti tie vartotojai, kurių įrenginių galia yra ne mažesnė nei 10 MW ir kurie įsipareigos 10 metų nemažinti galios ir tiek pat laiko mokėti galios mokestį.
Iki šiol vartotojai galėjo būti prijungiami prie elektros perdavimo tinklo, tik kai skirstomųjų tinklų operatorius dėl techninių galimybių atsisakydavo juos prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų.
Taip pat pritarta įstatymų pataisoms, kurios, anot Energetikos ministerijos, sudarys sąlygas pagreitinti ir supaprastinti prijungimo prie elektros ir gamtinių dujų tinklų procedūrą. Įtvirtinus vadinamąją „Fast Track“ procedūrą, pagreitės prijungimas prie tinklų, nes vartotojai įrengiantys tinklus išvengs kai kurių procedūrų.
Tokia galimybe galės pasinaudoti tie elektros skirstomojo tinklo vartotojai, kurių elektros įrenginių galia yra didesnė kaip 250 kilovatų, o dujų sistemos pajėgumai lygus ar viršija 40 megavatvalandžių per valandą, taip pat elektros vartotojai - ne mažesnės kaip 10 megavatų (MW) galios - galės patys organizuoti prisijungimą prie elektros tinklų.
Teigiama, kad „Fast Track“ procedūra suteiks vartotojams daugiau galimybių valdyti prijungimo procesą prie tinklų bei jį sutrumpinti, kas padės sukurti investuotojams patrauklesnę verslo aplinką. Tikimasi, kad „Fast Track“ procedūra pasinaudos apie 15-30 didžiųjų elektros vartotojų bei apie 10-20 stambiųjų dujų vartotojų per metus. Tikėtina, kad tai bus nekilnojamojo turto vystytojai, prekybos centrai bei kiti.
Taip pat siūloma sukurti rangovų atestavimo sistemą, kad pagal naują tvarką atestuotos įmonės, įrengdamos energetikos įrenginius, privalėtų užtikrinti jų techninę saugą.
„Šiuo metu Valstybinė energetikos inspekcija Lietuvos vartotojams išduoda apie 30 tūkst. pažymų, kada įrengiami elektros įrenginiai, prisijungiama prie tinklų, ir rangovams reikalinga atskira pažyma. Tai vertiname kaip perteklinę naštą. Ateityje tokių pažymų būtų atsisakoma, o, užtikrinant saugumą per atestavimą, atsakomybė perkeliama rangovui“, - sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministro vertinimu, tokių pažymų, kokias dabar išduoda Valstybinė energetikos inspekcija, atsisakyti būtų realu per metus-pusantrų.
