Pagal sutartį valstybė įsipareigoja 12 metų įmonės jėgainei skirti fiksuotą elektros tarifą.
Anot bendrovės pranešimo, teismas galutinį ir neskundžiamą sprendimą priėmė byloje dėl Energetikos ministerijos 2013 metais išduoto, tačiau 2015 metais panaikinto leidimo „Danpower“ elektros energijos gamybos plėtrai Kaune su fiksuotu tarifu.
Tuo metu kitoje byloje - dėl šio ministerijos leidimo sustabdymo - teismas yra iki gegužės 22 dienos atidėjęs taikos sutarties tvirtinimą, kai norą būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu pareiškė valstybės įmonės „Lietuvos energija“ valdoma Kauno kogeneracinė jėgainė, paprašyta kitos jos akcininkės „Fortum“.
Anot pranešimo, byloje dėl leidimo panaikinimo „Fortum“ pretenzijų nepateikė.
„Danpower“ pagal taikos sutartį įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.
Valstybė įsipareigoja bendrovės jėgainei Kaune skirti fiksuotą 9,7 cento už kilovatvalandę tarifą 12 metų laikotarpiui. Kasmet tai elektros vartotojams kainuos apie 1,15 mln. eurų.
„Danpower“ savo ruožtu nusprendė nestatyti jėgainės Vilniuje.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad „Fortum Lietuvos“ kreipimosi į teismą nepavadintų ministerijos taikos sutarties su „Danpower“ stabdymu.
Trečiadienį susitikęs su įmonės vadovu Vitalijumi Žuta, Ž. Vaičiūnas sakė, kad šis išreiškė susirūpinimą dėl taikos sutarties poveikio Kauno kogeneracinei elektrinei ir „Fortum“, kaip vienam iš pagrindinių projekto akcininkų. Vis dėlto, ministro teigimu, šis klausimas apima daugiau sričių ir yra „bendresnis“.
Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų ir valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę.
100 proc. „Danpower“ akcijų valdo viena didžiausių Vokietijoje Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų bendrovių „Stadtwerke Hannover“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.
