Kadri Simson sako, jog dabar tinkamiausiu laikomas sinchronizavimo dviem kintamos srovės linijomis variantas – jis labiau priimtinas kainos bei nuolatinių sąnaudų požiūriu. Tačiau, jos žodžiais, Baltijos valstybės bandys rasti bendrą poziciją.

„Politinį sutarimą dėl to tikimasi pasiekti birželį. (...) Estija, kaip ir kitos Baltijos šalys, norėtų, kad šis projektas būtų vystomas sparčiau – sinchronizavimas turi prasidėti 2025 metais“, – sakė ministrė vyriausybės posėdyje ketvirtadienį – ji aptarė Baltijos šalių energetikos sistemos atsijungimą nuo posovietinės sistemos ir sinchronizavimą su kontinentine Europa.

Lietuva siūlo sinchronizavimui naudoti dabar esančią dvigrandę jungtį su Lenkija. Estija laikosi pozicijos, kad nepakanka dabartinės jungties, ir ragina nutiesti antrąją, nes ji padidintų saugumą.

Anot K. Simson, išlaidos įvairiems tyrimas ir sinchronizavimo variantų vertinimams gali siekti 0,5–1 mlrd. eurų.

Jos žodžiais, šalys sulaukė patvirtinimo iš Europos Komisijos, kad sinchronizavimas yra prioritetinis projektas. Galutinis politinis sutarimas, dalyvaujant Europos Sąjungos vadovams, turėtų būti pasirašytas birželį.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Šalys siekia sumažinti šią priklausomybę.