60 puslapių pasiūlymų ėmus svarstyti paeiliui, tarp komisijos narių kilo nepasitenkinimas, kad svarstymai užsitęs iki vakaro.
„Galime ir kelis posėdžius svarstyti. Labai svarbus dokumentas, tad išgirskime argumentus. Būtų gerai, kad po to tą dokumentą dar ir vykdytume“, - kai kuriuos kolegas motyvuoti stengėsi komisijos narys Dainius Kreivys.
Bene ilgiausiai komisijos nariai diskutavo dėl siūlymo įtraukti įvairius skaičiavimus kaip strategijos priedus. Virgilijus Poderys kėlė klausimą, ar skaičiai, kurie įdedami į strategiją, yra nepakeičiami, ir pasikeitus bet kuriai situacijai, reikėtų keitimų per Seimą. Energetikos ministerijos atstovų komisijos pirmininkas klausė, kodėl jie taip stipriai priešinasi idėjai prie strategijos pridėti priedus.
Energetikos viceministras Egidijus Purlys sakė, kad lig šiol jokie priedai su skaičiais ir lentelėmis prie strategijų nedėti.
„Tokios praktikos iki šiol nebuvo“, - pabrėžė E. Purlys.
Tačiau D. Kreivys ir komisijos narys Linas Balsys aršiai gynė pasiūlymą.
„Strategija apibrėžia kryptį, į kurią einama. Joje numatomi pagrindiniai projektai. Nematau problemos, jeigu yra pridedami priedai. Tie skaičiai nėra įpareigojantys. Strategija nėra toks įstatymas, kurios laikomasi pažodžiui. Tai strategija“, - aiškino D. Kreivys.
Vis dėlto galiausiai komisijos nariai sutarė padaryti pertrauką svarstant šį klausimą ir iki kito posėdžio pamąstyti, koks jų galutinis požiūris į tai.
Komisija spėjo apsvarstyti tik pusę pasiūlymų pluošto, nes komisijos pirmininkas turėjo liudyti kitoje komisijoje. Likę pasiūlymai bus svarstomi kitame posėdyje.
Toliau strategija bus svarstoma Ekonomikos komitete.
Energetikos komisijos pirmininkas V. Poderys sakė, kad Seimo posėdžių salę strategija turėtų pasiekti po dviejų trijų savaičių.
„Šioje pavasario sesijoje tikimasi patvirtinti“, - sakė V. Poderys.
Parlamentarams pradėjus svarstyti atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Eltai anksčiau sakė, kad Seime dokumentas nebus stipriai koreguojamas.
Ministro teigimu, jis gali apginti strategiją, kurioje keliamas tikslas iki 2050 metų iš atsinaujinančios energijos pagaminti 80 proc. energijos, todėl parlamentarai turi turėti aiškius argumentus, jei nuspręstų ją keisti.
Vyriausybė Energetikos strategijai pritarė pernai lapkričio pabaigoje.
Strategijoje numatoma, kad iki 2030 metų 45 proc. suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 metais energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių sudarys 80 proc. Iš vėjo pagaminta energija taps pagrindine - 2030 metais bent 55 proc. visos elektros iš atsinaujinančių išteklių pagamins vėjo jėgainės, o 2050 metais ši dalis turėtų pasiekti 65 proc.
Tikimasi, kad 2020 metais Lietuvoje bus pagaminama 35 proc. reikalingos elektros energijos. 2030 metais importas sumažės dvigubai ir šalies viduje bus pagaminami jau du trečdaliai reikalingos elektros, o 2050 metais visa suvartojama elektra turėtų būti pagaminta Lietuvoje.
