Pasak A. Merkel, per pokalbį telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pirmadienį ji kalbėjo, jog neįmanoma, kad Ukraina prarastų svarbą kaip dujų tranzito šalis. „Aš aiškiai pasakiau, kad projektas „Nord Stream 2“ be aiškumo dėl būsimo Ukrainos tranzito vaidmens, mūsų požiūriu, neįmanomas“, - sakė A. Merkel.
Interviu Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“ pirmadienį P. Porošenka paragino Berlyną atsisakyti planų tiesti „Nord Stream 2“, teigdamas, kad projekto įgyvendinimas sukeltų Ukrainos „energetinę ir ekonominę blokadą“, ir pavadindamas „Nord Stream 2“ „politiniu kyšiu už lojalumą Rusijai“.
A. Merkel projektą „Nord Stream 2“ ne kartą yra pavadinusi grynai „ekonominiu projektu“, todėl esą jam nebūtinas joks politinis įsikišimas. Naujausi jos komentarai rodo, kad jos pozicija iš esmės keičiasi.
Ji sakė, kad kalbėdama su P. Porošenka „atidžiai įsiklausiusi į Ukrainos problemas“. „Mes negalime leisti, kad, veikiant „Nord Stream 2“, Ukraina prarastų savo kaip dujų tranzito šalies svarbą“, - žurnalistams sakė Vokietijos kanclerė per bendrą konferenciją. Ji pažymėjo, kad nors „priklausomybė nuo rusiškų dujų visada bus“, Ukraina smarkiai priklausoma nuo pajamų, gaunamų iš tranzito mokesčių.
„Dujų tranzitas per Ukrainą kainuotų daug pigiau, jo sistemą galima pigiai ir nesunkiai modernizuoti“, - primygtinai tvirtino P. Porošenka interviu „Handelsblatt“, pridurdamas, kad šio „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimas padarytų Ukrainai „milžiniškos žalos“.
Jis vardino Rusiją kaip „itin nepatikimą partnerę“ energijos tiekimo srityje.
A. Merkel su V. Putinu kalbėjosi pirmadienio vakare. Pasak Kremliaus spaudos atstovo, Rusija ir Vokietija patvirtino savo pozicijas dėl dujotiekio projekto.
Kovo pabaigoje Vokietija suteikė visus leidimus tiesti ir eksploatuoti dujotiekį Vokietijos teritorijoje. „Nord Stream 2“ statyboms taip pat reikalingas dar keturių šalių, per kurių teritoriją driekiasi vamzdyno maršrutas, leidimas, tai yra Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Danijos. Operatorė tikisi gauti jų ledijimą per artimiausius kelis mėnesius ir pradėti statybas birželį.
Pagal „Nord Stream 2“ projektą numatyta nutiesti dviejų atšakų dujotiekį, kurio bendras pajėgumas siektų 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.
„Nord Stream 2“ projektui priešinasi dalis Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, Lenkiją, Daniją, kurios jį vadina ne komerciniu, o politiniu projektu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.
