P. Porošenka pasiūlė Vokietijai vietoj „Nord Stream“ rinktis Ukrainos dujotiekius

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka perspėjo Vokietiją dėl pasekmių remiant Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream“ plėtros projektą ir pasiūlė geriau investuoti į Ukrainos dujų tranzito koridoriaus modernizavimą, kuris kainuotų mažiau, praneša „Deutsche Welle“.

Interviu Vokietijos laikraščiui „Handelsblatt“ Ukrainos prezidentas, „Nord Stream 2“ dar kartą pavadinęs visiškai politiniu Rusijos projektu, pareiškė: „Atleiskite už aštrų žodį, tačiau „Nord Stream 2“ - tai politinis kyšis už lojalumą Rusijai“.

Maskvą „itin nepatikima partnere“ įvardijęs P. Porošenka pabrėžė, jog „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimas sukels Ukrainos energetinę ir ekonominę blokadą, atneš jai „milžiniškos žalos“.

„Šis projektas neturi ekonominio pagrindo, o dujų tranzitas per Ukrainą kainuotų gerokai pigiau, jo sistemą nesunku ir naudinga modernizuoti. (...). Tiesiog pasiteiraukite mūsų prieš investuodami milijardus eurų į „Nord Stream 2“, - sakė Ukrainos prezidentas.

Vokietijos kanclerės Angelos Mergel kvietimu P. Porošenka antradienį atvyks oficialaus vizito į Berlyną.

Šveicarijoje registruota šio projekto operatorė „Nord Stream 2“, kurios vienintelis akcininkas yra Kremliaus kontroliuojamas koncernas „Gazprom“, kovo pabaigoje skelbė Vokietijoje jau apsirūpinusi visais reikiamais leidimais.

„Gazprom“ parteriai šiame projekte - Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, taip pat Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ - yra jo finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

JAV Valstybės departamentas kovo pabaigoje perspėjo, jog JAV gali pritaikyti sankcijas „Nord Stream 2“ projekto dalyviams pagal įstatymą „Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas“ (Countering America's Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA).

„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs dalies Europos valstybių, įskaitant Lietuvos, Lenkijos, Danijos pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.

1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš daugiau kaip šešerius metus. Trečdalį Europos dujų rinkos jau kontroliuojantis „Gazprom“ siekia vamzdyno realų metinį pralaidumą padidinti dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti šiais metais, o projektą užbaigti 2019 metais, baigiant galioti dujų tranzito per Ukrainą sutarčiai.