„Dabar suformuotas finansavimo poreikis remiasi prieš trejus metus su Europos Komisija (EK) suderintu ir patvirtintu IAE eksploatacijos nutraukimo planu. Šiandien svarbiausia bendras visų pusių supratimas, kad finansavimas yra būtinas ir jis turi būti nenutrūkstamas“, - sakė viceministrė.

Jos teigimu, Lietuva yra pasirengusi pateikti visą reikalingą ir detalią informaciją dėl tolesnės projekto eigos.

„Kovo pradžioje paskelbtame EK pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio ir už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingo komisaro Guntherio H. Oettingerio pasiūlyme dėl naujos finansinės programos instrumentų IAE eksploatavimo nutraukimas išskirtas atskira eilute, kas rodo, kad intensyvios Lietuvos pastangos ir pasiektas akivaizdus progresas uždarymo procese duoda rezultatų. Tai yra labai svarbus startas deryboms, nes IAE uždarymas yra išskirtinis iššūkis ir išskirtinė problema, kurią ES turi tik Lietuva“, - komentavo viceministrė.

Vis dėlto, ministerijos nuomone, šis EP narių vizitas yra svarbus ir naudingas.

„Džiaugiamės EP Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkės išsakyta pozicija, kad IAE eksploatavimo nutraukimo situacija, lyginant su komiteto 2012 m. vizitu, yra iš esmės pasikeitusi: išspręsti projektų vėlavimo klausimai, geras procesų valdymas, akivaizdus tiek Lietuvos, tiek IAE vadovų ryžtas ir pastangos užtikrinti sėkmingą ir efektyvų eksploatavimo nutraukimą“, - teigė I Sabaitienė.

ELTA primena, kad IAE ketvirtadienį lankėsi EP Biudžeto kontrolės komiteto delegacija. Delegacija vertino IAE eksploatavimo nutraukimo pažangą bei Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo efektyvumą.

Delegacijai vadovavusi EP Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkė Ingeborg Grassle po vizito ir posėdžio, kurio metu pristatyta IAE eksploatavimo nutraukimo pažanga, sakė, kad likę dar daug neatsakytų klausimų, o Lietuvos finansinis įsipareigojimas uždarant IAE turėtų būti didesnis.

Pasak jos, Lietuva nepagrindžia skaičių, nurodydama, kad 2021-2027 m. elektrinės uždarymui reikės 780 mln. eurų. Dėl to komiteto pirmininkė teigė nežinanti, kaip galėtų rekomenduoti EP skirti finansavimą. I. Grassle teigimu, Lietuvos finansinis įsipareigojimas turėtų nuo dabartinių 14 proc. didėti iki 20 proc. Taip pat I. Grassle sakė norėsianti sužinoti, kaip naujai priimtas įstatymas dėl papildomų saugumo reikalavimų paveiks įmones.