„Vakar turėjome susitikimą su Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministre. Iš esmės du pagrindiniai dalykai dėl ko sutariame, kad sinchronizacija turi vykti per Lenkiją. Iki šiol buvo klaustukų iš Estijos, buvo ta vadinamoji šiaurietiškoji alternatyva. Sutarėme, kad turime imtis neatidėliotinų veiksmų ir nėra vietos gaišti, turime pasirašyti politinį susitarimą birželio mėnesį ir ten būtų numatyti konkretūs žingsniai“, - „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, diskusijose su Estija yra likę „techniniai klausimai“.

„Dar yra likę keletas techninių klausimų, dėl kurių šiuo metu atliekamos dvi galutinės, pabrėžiu, galutinės studijos, kurios į tuos klausimus atsakys“, - sakė ministras.

Vienas pagrindinių „techninių klausimų“ yra kiek elektros jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos reikėtų tam, kad būtų galima sinchronizuoti Baltijos šalis su Lenkija. Lietuva laikosi pozicijos, kad turėtų pakakti vienos jungties, tačiau Estija tikina, kad siekiant užtikrinti saugumą, būtinos bent dvi jungtys.

„Greičiausiai dar nesame visiškai tikri, tačiau „LitPol Link“ jungties nepakaks, tai mūsų vartotojams kainuotų per daug“, - antradienį po susitikimo su Ž. Vaičiūnų Vilniuje sakė Estijos ministrė Kadri Simson.

Paklausta, kokios pozicijos Estija laikosi dėl sinchronizacijos per Lenkiją ir ar ji vyks nepriklausomai nuo to, kiek jungčių tiesti pasiūlys studija, K. Simson teigė, kad „nebūtinai“, nors Estija šiuo metu svarsto tik sinchronizacijos per Lenkiją galimybę.

Šiuo metu atliekama dinaminė studija, kuri turėtų atsakyti į klausimą, kiek elektros jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos reikia. Šaltinių Europos Komisijoje duomenimis, mažai tikėtina, kad bus sutarta, jog pakaks vienos elektros jungties, tad yra svarstoma galimybė tiesti jūrinę jungtį iki Lenkijos arba antrą „LitPol Link“.

Lietuva su Estija anksčiau nesutarė ir dėl sinchronizacijos krypties. Estija siūlė, kad sinchronizacija būtų vykdoma su Skandinavija per Suomiją jūrinėmis jungtimis, tačiau tam priešinosi Lietuva, teigusi, kad tai būtų brangus projektas, be to, neaišku, ar tai pavyktų padaryti, mat didelės galios elektros sistemos niekada nebuvo sinchronizuojamos jūriniais kabeliais. Tačiau Estijos premjeras Juris Ratas, kovą viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad sinchronizaciją kuo greičiau reikia įgyvendinti per Lenkiją.

Tikimasi, kad Baltijos šalių elektros tinklai su Vakarais bus sinchronizuoti 2025 metais. Tai reiškia, kad Baltijos šalys atsijungs nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo, kuris valdomas iš Maskvos.

Šių metų birželį Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija turėtų pasirašyti politinį susitarimą dėl sinchronizacijos. Kovą Europos Vadovų Taryboje šalys pasirašė bendrą pareiškimą, atvėrusį kelią prašyti projektui paramos iš europinių fondų.

„Litgrid“ skaičiuoja, kad sinchronizacijos projektui reikės bent 325 mln. eurų.