Šalys siekia pradėti derybas dėl taikos sutarties ir prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iki balandžio atidėti kovo 7 dieną numatytą bylos svarstymą dėl įmonės „Danpower Baltic Taika elektrinė” leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus Kaune, pranešė Energetikos ministerija. Jeigu šalims nepavyks per mėnesį pasiekti taikaus susitarimo, ginčas toliau tęsis teismuose.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad nuspręsta išnaudoti galimybę ieškoti sprendimo derybų keliu.

„Įvertinus situaciją ir tai, kad teismų kelias yra ilgas ir brangus, o vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų – investicinės aplinkos gerinimas, nuspręsta išnaudoti galimybę taikiu derybų keliu spręsti kilusius teisminius ginčus ir ieškoti abi puses tenkinančių sprendimų“, – pranešime spaudai sako Ž. Vaičiūnas.

Pasak Ž. Vaičiūno, į teismą nuspręsta kreiptis dabar, pasiekus principinį sutarimą.

„Kadangi tik šiomis dienomis buvo pasiektas abiejų šalių principinis sutarimas ieškoti taikaus sprendimo, todėl dabar ir buvo kreiptasi į teismą. Energetikos ministerija, įvertinusi visas aplinkybes ir esamą situaciją, mano, kad bandymas tartis taikiai yra racionaliausias sprendimas“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Jo teigimu, nepasiekus abi puses tenkinančio sutarimo, bet kada galima grįžti prie teisminio kelio.

Ginčas kilo 2015 metais, kai „Danpower Baltic“ valdoma bendrovė „SSPC-Taika“ (dabar „Danpower Baltic Taika elektrinė“) pradėjo statyti 20 mln. eurų vertės biokuru kūrenamą kogeneracinę jėgainę Kaune, tačiau Energetikos ministerija panaikino jos plėtros leidimą, nes ne visi dokumentai buvo tvarkingi. Dėl to „Lesto“ (dabar ESO) nesutiko prijungti jėgainės prie elektros tinklų, ir „Danpower“ negalėjo parduoti elektros pagal 2013 metais skatinimo kvotų aukcione laimėtą fiksuotą tarifą.

Pasak „Danpower“, ginčas kilo dėl neišspręsto skatinamųjų elektros tarifų klausimo jėgainei Kaune. 2013 metais „Danpower Baltic“ laimėjo 5 megavatų (MW) elektros skatinimo kvotų aukcioną. Tuomet valstybė bendrovei įsipareigojo 12 metų elektrą supirkti po 9,7 cento už kilovatvalandę (kWh). Tačiau vėliau Energetikos ministerija panaikino šį tarifą įmonei.

„Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Vogelis teigia, kad „Danpower“ tikisi vienodų konkurencinių sąlygų šalyje.

„Konstruktyvių sprendimų paieška visada buvo mūsų, kaip strateginių investuotojų, prioritetas. Pagrindinis dalykas, kurio mes siekiame – kad šilumos ir elektros gamybos rinkose konkurencinės sąlygos būtų vienodos visiems dalyviams“, – bendrovės pranešime teigė B. Vogelis.

„Danpower Baltic“ pirmosios instancijos teisme yra pralaimėjusi jau du ginčus su Energetikos ministerija dėl jėgainės Kaune. Kovo 7 dieną LVAT turėjo nagrinėti „Danpower“ skundą dėl 2016 metų gegužę sprendimo, neleidusio jai pardavinėti elektros skatinamuoju 12 metų tarifu.

„Danpower“ bylinėjasi su ministerija ir dėl kogeneracinės jėgainės Vilniuje statybos leidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausį galutinai panaikino Energetikos ministerijos 2015 metų pavasarį priimtus sprendimus, kuriais sustabdytas, o vėliau panaikintas „Danpower“ 2013 metų lapkritį gautas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) ir ministerija šiuo metu sprendžia, kaip įgyvendinti LVAT nutartį. Be to, vasarį „Danpower“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 16,2 mln. eurų žalos atlyginimą iš Energetikos ministerijos ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) už projektui sukeltas kliūtis.

„Danpower Baltic“ per teismus bandė stabdyti „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių statybas Vilniuje ir Kaune – pastarajame projektas įgyvendinamas kartu su Suomijos kapitalo įmone „Fortum Lietuva“.

„Danpower“, kurios 84,9 proc. akcijų valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonė „Stadtwerke Hannover“, Lietuvoje veikiančią bendrą įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo kartu su Rakauskų šeimos bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“.

„Danpower“ teigia Lietuvoje jau yra investavusi beveik 100 mln. eurų, čia valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę. Vilniuje „Danpower“ valdo tris biokuro jėgaines.