Apie tai, kad savivaldybė planuoja skelbti konkursą gatvių apšvietimo atnaujinimui paskelbta dar 2011 metais. Tačiau tik 2014 metais pranešta apie savivaldybės ir „Gemmo“ pasirašytą partnerystės sutartį.
2015 metais Vilniuje pasikeitė valdžia ir vietoje Artūro Zuoko atėjęs meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad prieš metus skambiai paskelbti planai moderniai apšviesti Vilnių taip ir liko popieriuje ir be finansavimo, tad natūralu, kad tokia sutartis neturi įsigalioti.
„Vilniaus gatvių apšvietimo tinklus turėjusi renovuoti Italijos įmonė „Gemmo“ nepateikė savivaldybei finansavimo šaltinių, todėl sutartis, turėjusi įsigalioti 2015 metų balandžio 28 dieną, neįsigaliojo. Naują apšvietimo sistemų modernizavimo modelį planuojama pristatyti jau artimiausiu metu“, – rašoma tuomet žiniasklaidai išplatintame pranešime.
2015 metų gegužę Vilniaus miesto taryba galutinai užvėrė kelią „Gemmo“ modernizuoti Vilniaus apšvietimo tinklus.
Pagal neįsigaliojusią sutartį, „Gemmo“ ir Estijos įmonė VSLS per dvejus metus turėjo atnaujinti gatvių apšvietimą, investuoti 108 mln. litų (31,3 mln. eurų) ir 18 metų valdyti bei prižiūrėti gatvių apšvietimo tinklą. Skaičiuojama, jog bendra sutarties vertė siektų 339,18 mln. litų (apie 98 mln. eurų).
Modernizuos už 21,64 mln. eurų
2017 metų vasarą Vilniaus miesto taryba nutarė, kad gatves atnaujins savivaldybės kontroliuojami Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai (VGAET). Tai padaryti numatyta už 21,64 mln. eurų.
Kaip DELFI pasakojo VGAET direktorius Sigitas Mocevičius, po tarybos pritarimo įmonei buvo padidintas įstatinis kapitalas.
„Modernizacijos projekto įgyvendinimui reikalingos investicijos, tad jau 2017 metų paskutinį ketvirtį buvo pradėtos derybos su finansinėmis institucijomis. Šiuo metu su atrinktais trimis bankais vyksta derybos dėl geriausių, palankiausių finansavimo bei sutarties sąlygų.
Intensyviai vyksta paruošiamieji darbai, techninių specifikacijų derinimas bei ruošimas viešiesiems tarptautiniams pirkimams. Šių metų vasario mėnesį vyko Vilniaus gatvių apšvietimo sistemos modernizacijos projekto techninių specifikacijų aptarimas su potencialiais tiekėjais, gamintojais, diegėjais“, – dėstė jis.
S. Mocevičius nurodė, kad modernizacijos projekto darbus planuojama pradėti 2018 metų antroje pusėje ir jie truks 3 metus.
„Šis laikotarpis yra realus visiems numatytiems rangos darbams atlikti. Projektas į etapus skaidomas nebus ir bus įgyvendinamas kaip vienas kompleksinis projektas. Per trejus metus Vilniaus miesto apšvietimo sistema bus visiškai atnaujinta.
Natrio ir metalohalido šviestuvai (daugiau kaip 40 600 vnt.) bus pakeisti LED technologijos šviestuvais, bus pakeista didesnė dalis apie 500 maitinimo punktų, taip pat bus pakeista dalis atramų, gembių, kabelių bei kitos gatvių apšvietimo įrangos ne mažiau kaip 85 km eksploatuojamo tinklo ruože. Išlaidos elektrai sumažės perpus – bus sutaupoma apie 11,7 mln. kilovatvalandžių arba daugiau kaip 1 mln. eurų per metus“, – tvirtino jis.
VGAET direktorius dar pasakojo, kad įdiegus modernų apšvietimą, jis bus valdomas nuotolinio apšvietimo stebėsenos, valdymo ir kontrolės sistema.
„Tai reiškia, kad specialistai galės operatyviai reaguoti į gedimus nuotoliniu būdu, priklausomai nuo eismo intensyvumo gatvėse, paros aplinkos skaisčio, bus galima reguliuoti miesto apšvietimo lygį, jį padidinant ar sumažinant, o apšvietimo tinklo remonto išlaidos sumažės daugiau kaip 30 proc. arba 800 tūkst. eurų.
Dabartinė gatvių apšvietimo tinklo valdymo sistema reaguojanti tik į foto jutiklio signalus yra neefektyvi – nėra galimybės reguliuoti apšvietimo intensyvumo, negaunama informacija apie sistemos gedimus, o juos fiksuoti galima tik fiziškai apžiūrint šviestuvus. Taip pat bus pakeista dalis atramų, gembių, kabelių bei kitos gatvių apšvietimo įrangos ne mažiau kaip 85 kilometrų eksploatuojamo tinklo atkarpoje“, – aiškino S. Mocevičius.
Bylinėjasi teisme
Visus šiuos darbus Vilniaus valdžia jau suplanavusi nepaisant to, kad su „Gemmo“ galutinai dar nėra atsisveikinta. Panašu, italai dar nenuleidžia rankų.
Kaip rašoma savivaldybės atstovės spaudai Neringos Kolkaitės DELFI atsiųstame komentare, 2017 metų vasario 7 dieną Vilniaus komercinio arbitražo teismas buvo priėmęs sprendimą, pagal kurį savivaldybė 4 mėnesius turėjo dėti maksimalias pastangas, kad partnerystės sutartis su „Gemmo“ įsigaliotų.
„Šį arbitražo teismo sprendimą savivaldybė buvo apskundusi Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2017 metų gruodžio 4 dieną skundą atmetė. Tačiau ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nėra aktuali, nes 4 mėnesių derybų terminas, siekiant, kad partnerystės sutartis įsigaliotų, jau yra pasibaigęs.
Kadangi savivaldybės įsitikinimu būtent dėl „Gemmo“ vadovaujamo konsorciumo kaltės partnerystės sutartis taip ir neįsigaliojo per arbitražo sprendime nurodytą 4 mėnesių laikotarpį, iki 2017 metų birželio 7 dienos, savivaldybė 2017 metų gruodžio 6 dieną kreipėsi į arbitražą prašydama priteisti 579 240 eurų dydžio baudą iš „Gemmo“ vadovaujamo konsorciumo.
„Gemmo“ vadovaujamas konsorciumas 2017 metų gruodžio 7 dieną taip pat kreipėsi į arbitražą su prašymu priteisti analogiško dydžio baudą arba pripažinti, kad tarp ieškovo ir atsakovų sudaryta partnerystės sutartis nėra pasibaigusi, pratęsiant partnerystės sutarties įsigaliojimą dar mažiausiai 4 mėnesiams, skaičiuojant nuo atitinkamo arbitražo sprendimo priėmimo dienos“, – rašoma savivaldybės atsakyme.
Šiose bylose savivaldybę atstovauja advokatų kontora „Cobalt“. Su ja savivaldybė yra pasirašiusi teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurioje numatyta maksimali paslaugų apimtis – 300 val., o vienos valandos įkainis – 96,8 euro.
„Advokatų kontora „Cobalt“ dar 2015 metais yra teikusi savivaldybei teisinę išvadą dėl sutarties sudarymo, yra išsamiai išanalizavusi tarp šalių kilusių santykių pobūdį bei gali efektyviausiai, t.y. racionaliausiomis laiko sąnaudomis atstovauti savivaldybės interesams, užtikrinant efektyvų ir racionalų biudžeto lėšų panaudojimą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, su minėta kontora buvo sudaryta teisinių paslaugų pirkimo sutartis.
Savivaldybėje yra nuolat administruojama keli šimtai teisminių bylų ir šiose bylose savivaldybės interesus atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai ir valstybės tarnautojai, išskyrus dvi bylas, kurių procesas vyksta arbitražo teisme ir kuriose savivaldybės interesų atstovavimui yra pasitelkta advokatų pagalba“, – komentavo N. Kolkaitė.
Apgailestauja ir stebisi
„Gemmo“ vykdantysis direktoriaus Aldo Bevilacqua DELFI atsiųstame komentare pabrėžė, kad tiek Vilniaus komercinio arbitražo teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai buvo palankūs jo įmonei.
„Mes galime tik apgailestauti ir stebėtis, kad vietoje to, kad vykdytų arbitražo nurodymus ir įgyvendintų partnerystės sutartį, savivaldybė nusprendė kreiptis į apeliacinį teismą ir darė viską, kad tik sutartis nebūtų įgyvendinama“, – teigė jis.
A. Bevilacqua dar sakė, kad dabartiniai savivaldybės planai gatvių apšvietimą modernizuoti savarankiškai parodo, kad tokio projekto miestui išties reikia.
„Labai gaila, kad be jokių rimtų priežasčių buvo iššvaistyti 4 metai, o savivaldybė dabar projektą pradės įgyvendinti nuo pat pradžių, – dėstė „Gemmo“ vadovas. – Kaip suprantame, savivaldybė įgyvendins analogišką projektą, tik be partnerystės sutarties, kuri būtų leidusi finansų poreikį paskirstyti per labai ilgą laikotarpį ir nereikėtų surinkti didelės sumos iškart.“
