Anot asociacijos pranešimo, tai lemia šalčiai, nes vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 6 laipsnius šalčio, sausio mėnesį buvo apie 2,3 laipsnio šalčio.
Pirminiais duomenimis, 60 kvadratinių metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų vasario mėnesį vidutiniškai išleis 92 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1620 kilovatvalandžių šilumos.
Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1380 kWh, o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 78 eurus.
Anot šilumininkų, pernai vasarį vidutinė temperatūra Vilniuje siekė apie 1,7 laipsnio šalčio, o butui sename name reikėjo 1260 kWh šilumos. Tokiuose butuose sąskaitos siekė 67 eurus.
Šių metų vasarį mažiausiai energijos naudojo naujos statybos daugiabučiai, kuriuose 60 kvadratinių metrų ploto butų šildymui vidutiniškai suvartota apie 660 kWh. Čia mokėjimai už šilumą yra mažiausi ir sudaro apie 37 eurus. Prieš mėnesį tokiuose butuose sąskaitos siekė apie 30 eurų.
Daugiausia vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui vasarį reikėjo vidutiniškai apie 2280 kWh šilumos, o tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 130 eurų. Sausį sąskaitos tokiuose butuose sudarė 112 eurų.
Šį vasarį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 5,68 euro ct/kWh, šį sausį - 5,65 euro ct/kWh, prieš metus - 5,3 euro ct/kWh su PVM.
Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 118 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 409 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 47 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, apie 71 tūkst. yra visiškai atnaujintuose daugiabučiuose, apie 57 tūkst. butų yra naujos statybos namuose, pastatytuose po 1993 metų.
