Kaip išspręsti problemą, kol kas nežino ir Valstybinė energetikos inspekcija (VEI). Nepavykus rasti kompromiso, „Danpower“ teisybės gali ieškoti tarptautiniuose teismuose.

„Šiuo metu svarstoma, kaip galėtų būti įgyvendintas teismo sprendimas, kadangi galiojantys teisės aktai nenumato, kaip tai gali būti padaryta. Todėl svarstoma, kaip galėtų būti keičiami teisės aktai, norint įgyvendinti minėtą teismo sprendimą“, – BNS atsiųstame komentare teigia Energetikos ministerija.

Neoficialiomis BNS žiniomis, ministerija svarsto galimybę prašyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išaiškinti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Energetikos inspekcija situaciją vadina netipine. Ji BNS patvirtino gavusi jėgainės statybai įkurtos, su „Danpower“ susijusios bendrovės „SSPC-Vilnius“ prašymą pratęsti leidimą plėtoti elektros gamybos pajėgumus Vilniuje. Šį leidimą 2015 metų pavasarį, „Lietuvos energijai“ ruošiantis įgyvendinti naujos kogeneracinės jėgainės Vilniuje projektą, panaikino Energetikos ministerija.

„Situacija netradicinė, turime peržiūrėti ir teismo sprendimą, ir kitus dokumentus. Čia yra prašymas pratęsti leidimą, jau pačiame prašyme nuorodos į teismo sprendimą (...) Bendrovės prašymą išnagrinėsime teisės aktų nustatyta tvarka“, – BNS teigė laikinasis inspekcijos vadovas Andrius Daščioras.

Pasak jo, „SSPC-Vilnius“ prašo pratęsti 2013 metų lapkričio 15 dieną Energetikos ministerijos išduoto leidimo terminą. 2015 metų balandį ministerija jį sustabdė, o gegužę – panaikino.

„Danpower“ 20 megavatų (MW) galios šilumos ir 5 MW elektros galios elektrinę planavo pastatyti dar 2015 metais. Tačiau Energetikos ministerija teigė, kad sklype, kurio paskirtis –pramonės ir sandėliavimo – elektrinių statyba negalima.

LVAT šių metų sausį galutinai panaikino ministerijos sprendimus.

Buvęs Kainų komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas, šiuo metu dirbantis konsultantu Moldovoje, teigia, kad sudėtinga situacija susidarė, galbūt apribojus konkurenciją energijos gamybos rinkoje.

„Manau, kad tikrai „Danpower“ turėjo gauti tą leidimą (...) „Lietuvos energija“ turėjo per daug didelę įtaką, pirmiausia buvo žiūrima jos interesų – galbūt galima taip griežtai pasakyti. Ir dėl to galbūt nenorėta įsileisti daugiau gamintojų. „Lietuvos energija“ įgavo per didelę įtaką, jos interesai buvo iškelti aukščiau nei turėtų būti lygioje rinkoje konkuruojant. (...) Vyriausybė – ir savininkas, ir reguliuotojas – tada užprogramuotas interesų konfliktas“, – BNS sakė V. Jankauskas.

Pasak jo, Energetikos ministerijai ir „Danpower“ vertėtų siekti kompromiso, nes alternatyvus kelias gali būti ir brangus, ir neefektyvus.

„Visada geriausias variantas, kada gali pasiekti kompromisą. Arbitražas ilgai trunka, visiems išlaidos, visi pikti, nepatenkinti. Jeigu pavyktų susitarti, tai visada geriau, be jokių abejonių“, – sakė V. Jankauskas.

„Danpower“ toliau siekia statyti jėgainę ir iki 2020 metų investuoti iki 25 mln. eurų. „Danpower“ valdybos narys Markusas Suessmannas (Markusas Siusmanas) praėjusią savaitę teigė tikįs, kad leidimo galiojimas bus pratęstas.

„Danpower“ advokatas Elijus Burgis anksčiau teigė, kad po teismo sprendimo Vokietijos investuotoja įgyja teisę reikalauti iš Lietuvos institucijų milijoninių nuostolių atlyginimo, tačiau kartu tikisi, kad bus išvengta bylinėjimosi Vašingtono arbitraže dėl esą pažeistų jos interesų Kaune, kur į kogeneracinę jėgainę ji investavo apie 20 mln. eurų.

Danpower Baltic“ 2015 metais pralaimėjo ginčą su Energetikos ministerija dėl Kauno jėgainėje gaminamos elektros pardavimo. Ministerija panaikino leidimą bendrovei gaminti elektrą, todėl „Lesto“ (dabar – ESO) nesutiko prijungti jėgainės prie tinklų, ir bendrovė negali parduoti elektros pagal 2013 metais skatinimo kvotų aukcione laimėtą 12 metų fiksuotą tarifą.

Danpower ofisas Vokietijoje

„Danpower Baltic“ pernai gegužę ES teismui apskundė Europos Komisijos 2016 metų rugsėjį priimtą sprendimą „Lietuvos energijos“ kogeneracinei jėgainei Vilniuje skirti iki 150 mln. eurų paramos. Pernai balandį vokiečių bendrovė kreipėsi į Europos Komisiją, abejodama Kauno kogeneracinės jėgainės pagrįstumu.

Be to, „Danpower Baltic Paneriškės“ yra pralaimėjusios ginčą su Finansų ministerija dėl jos sprendimo neatsižvelgti į įmonės pastabas „Lietuvos energijos“ statomos jėgainės Vilniuje detaliojo plano atžvilgiu.

„Danpower“ teigia Lietuvoje jau yra investavusi beveik 100 mln. eurų, čia valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę. Vilniuje „Danpower“ valdo tris biokuro jėgaines.

„Danpower“, kurios 84,9 proc. akcijų valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonė „Stadtwerke Hannover“, Lietuvoje veikiančią bendrą įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo kartu su Rakauskų šeimos bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)