Taip įmonė reaguoja į pirmadienį „Kauno dienoje“ paskelbtą informaciją, jog Kauno rajono Ramučių gyventojai aktyviai priešinasi statomai jėgainei ir nerimauja, kad ateityje dėl trūkstamo atliekų kiekio gali būti pakeisti įstatymai, draudžiantis atsivežti šiukšles iš užsienio šalių.

„Lietuvos energija“ BNS nurodė, kad apie atliekų importą Kauno kogeneracinės jėgainės projekto apimtyje nekalbama. Teigiama, kad jėgainei pakaks ir vietinio kuro, nes joje bus deginamos ne tik po rūšiavimo likusios komunalinės atliekos, bet ir nepavojingos pramoninės atliekos ir vandenvalos nuotekų dumblas. Be to, esant poreikiui joje gali būti deginamas bet koks kitas kuras, kuris naudojamas įprastose katilinėse, pavyzdžiui, durpės, ligninas, biokuras.

Įmonė nurodo, kad remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais Lietuvoje susidarė 1,272 mln. tonų komunalinių atliekų (apie 2 proc. mažiau nei 2015 metais) ir apie 2,608 mln. tonų pramoninių atliekų (5,6 proc. daugiau)

„Remiantis įvairiais ekspertiniais vertinimais degintinų pramoninių atliekų kiekis gali siekti nuo 260 tūkst. tonų iki beveik 400 tūkst. tonų per metus, todėl bendrai degių komunalinių ir pramoninių atliekų pilnai pakanka visoms trims atliekų deginimo jėgainėms“, – rašoma „Lietuvos energijos“ komentare.

„Kauno diena“ pirmadienį rašo, kad visos trys šalies atliekų deginimo jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų, tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai paskaičiavo, kad po penkiolikos metų bendras deginti tinkamų atliekų kiekis sieks tik 433,8 tūkst. tonų. Anot dienraščio, tai reiškia, kad efektyviai veiklai trūks per 180 tūkst. tonų atliekų.

150 mln. eurų vertės Kauno kogeneracinės jėgainės statybos pradėtos praėjusių metų pabaigoje, projektą įgyvendina „Lietuvos energija“ kartu su Suomijos kapitalo bendrove „Fortum Heat Lietuva“. Suomijos „Fortum“ taip pat valdo atliekų deginimo gamyklą Klaipėdoje.

„Lietuvos energija“ taip pat įgyvendinam 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą.