Mažiausi kaštai vartotojams tapo našta įmonei
Vyriausybei lapkritį patvirtinus 212 megavatų strateginio rezervo poreikį 2018 metams, kurį užtikrins LEG valdoma Lietuvos elektrinė, įmonei skirta 26,909 mln. eurų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų, tačiau atmetus įmonės šiemet grąžintiną sumą (4,45 mln. eurų), galutinė VIAP suma sieks 22,459 mln. eurų – 34,5 proc. mažiau nei pernai (34,308 mln. eurų).
Be to, šiemet LEG gaus 29,3 mln. eurų už tretinį rezervą – taip pat kiek mažiau nei pernai (32 mln. eurų). Šį rezervą, kurį šiemet teiks 9-as blokas, užsako elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“.
Bendrai už tretinį ir strateginį rezervą bendrovė šiemet gaus 51,8 mln. eurų (pernai – 66,3 mln. eurų). Kainų komisija nesutiko padengti 6,4 mln. eurų bendrų infrastruktūros ir netiesioginės veiklos sąnaudų – jas patiria visi blokai.
Vyriausybė taip pat nustatė, jog strateginį rezervą užtikrins Lietuvos elektrinės 7-as ir 8-as elektrinės blokai. Tačiau sumažinus rezervo poreikį, o kartu ir finansavimą, LEG nusprendė, kad 7-as blokas bus užkonservuotas, o rezervą užtikrins naujesnis – 8-as blokas.
Tačiau kitąmet atliekant Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą, gaminti elektrą turi būti pasirengę visi trys Elektrėnų jėgainės blokai – 7-as, 8-as ir 9-as, teigia Energetikos ministerija ir „Litgrid“.
Pasak LEG vadovės Eglės Čiužaitės, šiemet įmonė turės teikti strateginio rezervo paslaugą, tačiau kaštai, susiję su 7-u bloku, nebus padengiami pajamomis.
„Tokią situaciją vertiname neigiamai (...) Priėmus sprendimą nuo 2018 metų sausio 1 dienos nutraukti 7-o bloko eksploataciją, blokas bus konservuojamas tokiu būdu, kad, esant būtinybei ir gavus Energetikos ministerijos arba „Litgrid“ nurodymą, per ne ilgesnį nei trijų parų laikotarpį bloką vėl būtų galima pradėti eksploatuoti“, – teigė E. Čiužaitė.
Pasak I. Žilienės, komisijos nuomone, finansavimas yra pakankamas įmonei užtikrinti visų blokų veikimą ateityje.
„Įmonė (LEG – BNS), aišku, akcentuoja, kad jai nepakaks lėšų, tačiau mūsų turimais duomenimis, įmonė turės pakankamai tiek apyvartinių lėšų, pelno marža yra įskaičiuota tiek į VIAP biudžetą, tiek į sisteminių paslaugų kainą. Taip kad ten tikrai yra nemaži pinigai ir, mūsų nuomone, įmonė tikrai galės vykdyti visus savo įsipareigojimus tiek perdavimo sistemos operatoriui („Litgrid“ – BNS), tiek ir žiūrint į ateitį“, – sakė I. Žilienė.
Komisijos narys Darius Biekša balsavo prieš strateginio rezervo finansavimo LEG sumažinimą, jis po balsavimo išsakė atskirąją nuomonę. Pasak D. Biekšos, šiuo atveju nukrypta nuo reguliavimo principų, įtvirtinant kryžminį subsidijavimą.
„Posėdžio metu išsakyta nuostata, kad „įmonė turi pinigų likutį ar sutaupė, ar kitos veiklos įmonei generuoja papildomas pajamas, tai galite pasidengti“. Taip, jeigu taip žiūrėtume, įmonė ar įmonių grupė greičiausiai gali pasidengti atsirasiančius kaštus „paploninant“ dividendų srautą į biudžetą ar pristabdant kitas investicijas. Bet tai, mano nuomone, yra nukrypimas nuo reguliavimo principų, atvirai įtvirtinant kryžminį subsidijavimą“, – sakė D. Biekša.
„Bendrovei negresia finansinės problemos, tame tarpe mokumo problemos, dėl to, jog strateginio rezervo paslaugos, ją vertinant atskirai, grynasis rezultatas bus neigiamas (...) Kita vertus, tokia situacija, kai bendrovė išlaiko dalį infrastruktūros, kuri nėra finansuojama, nėra normali verslo praktika“, – sakė E. Čiužaitė.
Atskiroji nuomonė: kaštų nukėlimas ydingas
Pasak Kainų komisijos pirmininkės I. Žilienės, jeigu valdžia priimtų naujus sprendimus, kitąmet LEG galėtų būti skiriamas kitoks finansavimas, kompensuojant ir 2018 metų sąnaudas.
„Priėmėme protokoliniu sprendimu, kad jeigu ar Vyriausybė, ar Energetikos ministerija, ar sistemos perdavimo operatorius („Litgrid“ – BNS) priimtų atitinkamus sprendimus dėl 2019 metų galios poreikio, komisija šitas sąnaudas įvertintų, tai yra, įvertintų 2018 metų patirtas sąnaudas (...) Įmonės (LEG – BNS) vieni iš argumentų buvo, kad visų blokų reikės 2019 metais, kad galėtų būti atliekami bandymai izoliuotu režimu“, – aiškino I. Žilienė.
Atskirąją nuomonę išsakęs D. Biekša suabejojo, ar reikia nukelti kaštus ateičiai, anot jo, tai – pavojinga tendencija.
„Iš turimos informacijos jau dabar žinome, kad 2019 metais vykdant tinklų bandymus „salos režimu“ 7-o ir 8-o blokų pajėgumų reikės, tad išeina, kad bandymo metais už 7-o bloko eksploataciją sumokėsime kaip už dvejus metus? Dabar protokolinis sprendimas teigia, kad jeigu 2019 metais bus aktyvuojamos 7-o bloko galios, tai šių metų nepadengti bendrastotiniai kaštai turėtų būti kompensuojami. Atsitinka taip, kad reguliatorius pirmą kartą realiai pradeda permetinėti kaštus į ateitį. Tai ypač pavojinga tendencija“, – komentavo D. Biekša.
Jo nuomone, komisija turėtų užimti aiškią, ilgalaikę reguliacinę poziciją. Be to, žadant už 2018 metus kompensuoti 2019 metais, tai gali reikšti, kad LEG reikalavimai dėl sąnaudų pagrįsti.
Energetikai reikia ilgalaikio planavimo
Pasak SEB vyriausiojo analitiko T. Povilausko, nėra gera praktika, kai sprendimai dėl finansavimo nustatomi trumpam laikotarpiui.
D. Biekša taip pat ragina orientuotis į ilgalaikį planavimą energetikos sektoriuje. Jis siūlo atsižvelgti į regiono ministrų gruodį pasiektą sprendimą, kad šių metų birželį turėtų būti pasiektas galutinis sutarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa.
„Baikime žaisti su energetiniu planavimu: susitarėme (gruodį – BNS) dėl sinchronizavimo – tai didžiulė politinė pergalė – po metų mes turime atlikti izoliuoto darbo bandymus. Tam reikia veikiančių galių, o mes vos ne demontuojame didelį gabalą (7-ą bloką – BNS). Tokius procesus mes privalome vertinti kompleksiškai. (...) Taip, labai paprasta ištraukti mažiausių kaštų argumentą, jis visada veikia, politikai visada palaikys. (...) Labai pavojinga, kai energetikoje pradedame mąstyti vienerių metų ilgumo laikotarpiais, tai iš esmės vengtina“, – argumentavo D. Biekša.
T. Povilauskas neatmetė galimybės, kad ir strateginiam rezervui galėtų būti rengiami aukcionai, tačiau šiuo metu, be Lietuvos elektrinės, jam užtikrinti nėra pakankamų pajėgumų.
„Šiuo metu, suprantu, kad nėra, kas užtikrina. Kadangi taip yra, tą privalo užtikrinti Lietuvos elektrinė. Jeigu ateityje bus konkurencija, tuomet natūralu, kad jei yra perteklius žaidėjų, kurie gali pasiūlyti rezervą, – tuomet aišku, – tik aukcionas. Jeigu visi žaidėjai atitinka kvalifikacijas, yra patikimi, turi būti aukcionas. Tokiu atveju buitiniai vartotojai mokėtų mažiau pinigų ir būtų geriau vartotojams. Šiuo atveju, kas dengia strateginį rezervą, tai Lietuvos gyventojai, vartotojai“, – svarsto T. Povilauskas.
Viceministras E. Purlys teigia, kad sprendimai gali būti priimti per artimiausius metus.
Sinchronizavimui būtinas tinkamas pasiruošimas, dėl to ministerija Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte jau įtraukė siūlymus, kad strateginio rezervo užtikrinimą galėtų pakeisti ilgalaikiai aukcionai galios rinkos pagrindu.
„Naujas elektrines pasistatę gamintojai ar kitas paslaugas (elektros kaupimo ar paklausos valdymo) teikiantys subjektai sudarytų ilgalaikes rezervų užtikrinimo paslaugas ir atitinkamai gautų pajamas už šių paslaugų teikimą. Tokia sistema galėtų atsirasti per artimiausius metus“, – teigė E. Purlys.
LEG patvirtino, kad sausio 1 dieną Elektrėnų jėgainės 7-o blokas sustabdytas ir pradėti jo konservavimo darbai, kurie turėtų būti baigti sausio 19 dieną.