Ministrų kabinetas pasitarime svarstys Teisingumo ministerijos parengtą nutarimą, kaip išieškoti baudą užsienio valstybėse, nes Lietuvoje Rusijos bendrovė neturi turto.
„Ministerija teikia priemonių planą, kaip bus organizuojamas baudos ir palūkanų išieškojimas už Lietuvos ribų, jeigu tokio prireiktų. Jame numatytas kiekvienos ministerijos vaidmuo. Daugiau detalių kol kas komentuoti negalime, kadangi tai siūlymas“, – BNS teigė Teisingumo ministerijos atstovė spaudai Jurgita Jacovskienė.
Anot jos, konkretų veiksmų planą žadama pristatyti po Vyriausybės pasitarimo. J. Jacovskienės teigimu, dabar už skolos išieškojimą atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Pasak BNS šaltinių, baudą bus bandoma išieškoti, bendradarbiaujant su kaimyninėmis ar kitomis ES šalimis, kur „Gazprom“ turi turto.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas anksčiau pripažino, kad nebus lengva išieškoti baudą iš „Gazprom “, tačiau, anot jo, tai nėra beviltiškas atvejis. I. Beliačic BNS nekomentuoja išieškojimo proceso. Bauda gali būti išieškota tik iš „Gazprom“ turto Lietuvoje arba Europos Sąjungoje.
Portalas 15min.lt skelbė, kad vienas iš galimų būdų išsireikalauti baudą – nuskaičiuoti Lietuvos įmonių jam pervedamas lėšas už dujas, tačiau tai padaryti yra sudėtinga, nes „Gazprom“ dujas tiekia, tik gavęs lėšas.
Rekordinę 35,651 mln. eurų baudą „Gazprom“ Konkurencijos taryba skyrė 2014 metų spalį, o pernai gruodį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai patvirtino tarybos sprendimą. Rusijos koncernui laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas patikėtas antstolės Irenos Beliačic kontorai. Nuo to laiko susikaupė beveik 6 mln. eurų palūkanų.
Konkurencijos taryba 2014 metų birželį pripažino, kad „Gazprom“, atsisakydamas derėtis su „Lietuvos energijos gamyba“ dėl dujų mainų sutarties 2013–2015 metais, užkirto kelią įmonei pasirašyti sutartį su kita dujų tiekimo įmone ir taip pažeidė 2004 metais tarybos leidimo Rusijos koncernui įsigyti 34 proc. tuometinių „Lietuvos dujų“ akcijų sąlygas.