Šiuo metu didžioji dalis Taivano energetikos tenka angliai, naftai ir dujoms. Nemažai poreikio patenkina ir atominės elektrinės, o atsinaujinantys ištekliai, kaip saulė arba vėjas, sudaro mažiau nei kelis procentus.

Tačiau 2016 metais šalies prezidentė Tsai Ing-Wen pareiškė, kad Taivanas prisidės prie kovos su klimato kaita.

„Sieksime tų pačių tikslų, kurie numatyti Paryžiaus susitarime“, – nurodė ji.

Tsai Ing-Wen vyriausybei iškėlė tikslą atsisakyti branduolinės energetikos, kuri šiuo metu sukuria apie 15 proc. elektros energijos poreikio.

Kaip DELFI pasakojo energijos vartojimo ir anglies dvideginio mažinimo biuro direktorius Tsai Chien-jay, Taivanas šiandien daug dėmesio skiria saulės ir vėjo energetikai, tikisi šiais šaltiniais iki 2025 metų pakeisti atominėse jėgainėse sukuriamą energiją.

„Vien 2018 metams tam skirta 266 mln. JAV dolerių“, – teigė jis.

Tsai Chien-jay taip pat nurodė, kad šiuo metu atsinaujinanti energetika sukuria apie 4 proc. viso šalies energijos poreikio. Tačiau vyriausybė siekia, kad šis rodiklis būtų bent 20 proc. ir tam reikės pagaminti nuo 40 iki 50 mlrd. kilovatvalandžių per metus.

Kontroversiškas klausimas

Tsai Chien-jay komentavo, kad atominių elektrinių uždarymas Taivane yra kontroversiškas klausimas.

„Per pastaruosius kelis dešimtmečius skirtingos politinės jėgos siūlė skirtingus būdus jam spręsti. Šiuo metu sutarta dėl to, kad iki 2025 metų visos keturios bus uždarytos. Prie sprendimo labai prisidėjo Fukušimos katastrofa.

Taivane yra daug žemės drebėjimų, kurie gali kelti grėsmę jėgainėms. Taip pat svarbus rūpestis – atliekų saugojimas. Kol kas nerandame tinkamiausios vietos tam“, – spaudos konferencijoje Taipėjuje pasakojo jis.

Dar viena opi tema Taivane – oro užterštumas.

„Taivanas atrodo kur kas geriau už žemyninę Kiniją. Bėda ta, kad kartais vėjai atneša smogą per sąsiaurį. Tai ypač pastebimą rudenį ir žiemą“, – dėstė biuro direktorius.

Tsai Chien-jay pažymėjo, kad Taivanas – palyginus maža valstybė – 36 197 kvadratinių kilometrų ploto, t.y. Maždaug Olandijos dydžio, tačiau kur kas tankiau apgyvendintas.

„Dėl to vyriausybė skatins saulės energetikos įmones statyti savo kolektorius ant gyventojų namų stogų. Schema būtų tokia, kad gyventojui jų pirkti nereikės, jis išnuomotų savo stogo plotą, o po 10 ar 15 metų taptų kolektoriaus savininku“, – sakė pašnekovas.

Tsai Chien-jay

Beveik 100 proc. priklausomi

Taivano energetikos bendrovės „Taiwan Power Company“ atstovas Ericas Lingas DELFI pasakojo, kad energetikos srityje Taivanas daugiau nei 99 proc. priklausomas nuo importo.

„Turiu omenyje ne tik degalus ar dujas, bet ir įsivežta kurą atominėms elektrinėms“, – paaiškino jis.

E. Lingas patikslino, kad 2017 metų pabaigoje vėjo energija Taivano elektros energetikos struktūroje sudarė 1,6 proc., saulės – 2,3 proc.

„Kol kas turime tik kelias vėjo jėgaines jūroje, bet statysime daugiau. Be to, Taivanas yra netoli ekvatoriaus ir vien iš stogų saulės jėgainių galima būtų pagaminti 3,5 GW energijos“, – pasakojo energetikos bendrovės atstovas.

Jis dėstė, kad šiandien iš saulės kolektorių pagamina vos 18,2 MW per metus, tačiau jau 2018 metais nauji projektai pasieks 100 MW.

Artimiausiu metu numatoma vystyti ir daugiau vėjo jėgainių projektų. T.y. „Changhua“, kuris sukurs apie 110 MW per metus ir turėtų būti baigtas iki 2020 metų bei „Penghu Island“ su 33 MW galia, kurį baigti numatoma iki 2019 metų.

DELFI primena, kad pagal Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę energetikos strategiją, išskirtos keturios pagrindinės Lietuvos energetikos politikos kryptis – energetinis saugumas, žaliosios energetikos plėtra, konkurencingumas ir inovacijos.

Įgyvendinant energetikos politiką bus siekiama, kad gyventojų išlaidų dalis už energiją bendrose vartojimo išlaidose mažėtų, o pramonei energijos išteklių kainos būtų mažesnės nei regiono valstybėse.

„Atnaujinta energetikos strategija reikalinga tam, kad visos pusės – nuo vartotojo iki investuotojo – žinotų, kuria kryptimi juda Lietuvos energetikos politika ir būtume aiškiai tai krypčiai bei konkretiems tikslams įsipareigoję, nesiblaškytume ir jų siektume“, – anksčiau cituotas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)