Jo vystytojai – Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ ir jo partnerėmis šiame projekte pasirinktos kelios Europos energetikos bendrovės – siekia, kad „Nord Stream“ dujotiekio per Baltijos jūrą dvi naujos gijos, prieš pasiekdamos Vokietiją, kirstų Danijos teritorinius vandenis.
Projekto įgyvendinimo koordinatorės „Nord Stream 2 AG“, kurios visas akcijas valdo „Gazprom“, finansų direktorius Paulas Corcoranas (Polas Korkoranas) pripažino, jog Danijai tokį įstatymą priėmus, teks keisti „Nord Stream 2“ maršrutą. Anot jo, dujotiekis gali būti tiesiamas šiauriau – per Danijos išskirtinę zoną Baltijos jūroje, tai yra per tarptautinius, o ne Danijos teritorinius vandenis.
Europos Komisija praėjusį mėnesį pateikė Europos Sąjungos gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisas, kuriomis Trečiasis energetikos paketas būtų taikomas ir naujiems dujotiekių iš trečiųjų šalių į ES projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“ projektui. Pataisų projektą lydinčiuose dokumentuose teigiama, jog „Nord Stream 2“ ES nėra būtinas.
Reaguodama į tai Maskva pareiškė įžvelgianti EK spaudimą atsisakyti „Nord Stream 2“ projekto.
„Europos Komisijos siekis Trečiąjį energetikos paketą taikyti ir naujiems jūriniams dujotiekių į ES projektams – tai bandymas paspausti Rusiją ir kai kurias ES nares, priversti atsisakyti „Nord Stream“ plėtros projekto ar bent jau atidėti jo įgyvendinimą“, – sakė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.
Pagal „Gazprom“ inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą, prieš šešerius metus pradėjusio veikti dujotiekio „Nord Stream“ iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos metinis pralaidumas būtų padidintas dukart, nutiesiant dvi papildomas šio vamzdyno gijas. Jas planuojama pradėti tiesti ateinančių metų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos. Būtent tada baigs galioti „Gazprom“ ir Ukrainos dujų tranzito sutartis.
Tarp „Gazprom“ partnerių šiame projekte – Vokietijos energetikos kompanijos „Wintershall“ bei „Uniper“, taip pat Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“.