Lietuvoje importuota 78 proc. suvartotos elektros, 7 proc. - Švedijos, 57 proc. - iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 36 proc. elektros - iš trečiųjų šalių. Esant ribotoms importo galimybėms iš Švedijos dėl NordBalt remonto, praėjusią savaitę buvo pastebimai išaugusi elektros generacija Baltijos šalyse. Labiausiai - 24 proc. gamyba išaugo Estijoje, o Latvijoje ir Lietuvoje didėjo atitinkamai 1 proc. ir 3 proc., ir bendra Baltijos šalių gamyba padidėjo 12 proc. Baltijos šalyse labiausiai augo šiluminių elektrinių gamyba - 37 proc., tuo tarpu vėjo ir hidroelektrinių generacija sumažėjo beveik penktadaliu. Lietuvoje mažėjo tik vėjo elektrinių gamyba (15 proc.), tuo tarpu hidroelektrinių gamyba išaugo beveik dešimtadaliu, o kitų pramonės įmonių elektros gamyba išaugo keleriopai ir sudarė 8 proc. visos vietinės elektros generacijos šalyje.

Lapkričio 20 - 26 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 66 proc., Baltarusijos-Lietuvos - 15 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 72 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 22 proc., o Lietuvos kryptimi - 27 proc. Pasibaigus „NordBalt“ remonto darbams, nuo lapkričio 25 d. išduoti pralaidumai dienos-prieš prekybos biržoje Lietuvos kryptimi buvo išnaudojami 42 proc., Švedijos kryptimi - 1 proc.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)