Penkios verslo įmones vienijančios organizacijos kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį ir Seimo komitetus dėl numatomų pokyčių. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija nepritaria numatytiems pokyčiams ir teigia, kad taip bus suduotas smūgis ir verslui, ir valstybės biudžetui.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, augant ekonomikai turime unikalią galimybę sustiprinti Lietuvos verslo konkurencingumą, ypač eksporto rinkose. Akcizų dyzelinui didinimas turės neigiamos įtakos visam verslui, ne tik transporto įmonėms.
Priėmus šį įstatymo projektą Lietuvos vežėjai dyzeliną pradėtų pirkti kaimyninėse šalyse, ypač Lenkijoje, per kurią driekiasi jų maršrutai. Lietuvoje pakėlus akcizą, Lenkijoje degalai taptų pigesni nei Lietuvoje.
Visiems Europos Sąjungos (ES) vežėjams, nusipirkusiems dyzeliną kitose šalyse, pastarosios jiems grąžina PVM, kuris Lenkijoje yra 23 proc., o Lietuvoje - 21 proc. Jei degalų kainos Lietuvoje ir Lenkijoje taps vienodos, dėl šios priežasties pilnas bakas degalų (1420 litrų) Lenkijoje bus 28 eurais pigesnis nei Lietuvoje.
„Šiuo metu dyzelinas Lietuvoje yra pigiausias, jei lygintume su kaimyninėmis šalimis, ir tai skatina krovininio transporto kuro bakus, kurių talpa beveik 1500 litrų, pripildyti Lietuvoje ir išvykti į reisą. Šiuo metu vežėjai, pildami pilną baką dyzelino Lietuvoje, į biudžetą akcizų pavidalu sumoka 468,6 euro už vieną baką. Jei vis tik vežėjas, turintis 100 krovininių automobilių, ryžtųsi pilti brangesnius degalus Lietuvoje, o ne Lenkijoje, dėl akcizo pakėlimo dyzelinas jam pabrangtų 70 000 eurų per metus. Maždaug tiek kainuoja naujas vilkikas“, - pastebi Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
E. Mikėnas taip pat akcentuoja, kad tai palies ir šalies gyventojus. Perkantieji degalus mokės didesnę kainą, o viešojo transporto įmonės, kurių sąnaudų eilutėje dyzelinas užimą didelę dalį, taip pat turės įvertinti atsiradusias papildomas išlaidas ir tai gali lemti didėsiančias bilietų kainas.
„Akcizas buvo padidintas ir 2008 metais. Tuomet Lietuvos-Lenkijos pasienio degalinėse dyzelino pardavimai sumažėjo iki 50 proc., o šešėlinė degalų rinka padidėjo iki 30 proc. Dabar padidinus akcizą, neabejotinai padidėtų nelegaliai įvežamų degalų mastai, kurie sudaro apie 15 proc. degalų rinkos“, - ankstesnių metų patirtį primena Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė.
E. Mikėnas prisimena, kad kiek vėliau Lietuvoje sumažinus akcizo mokestį, šalies vežėjai į vietos rinką sugrįžo tik po kelerių metų, nes buvo sudarytos ilgalaikės sutartys su Lenkijos degalų tiekėjais.
Per pastaruosius 2 metus yra ženkliai padidėjęs tranzitinių vilkikų srautas per Lietuvos teritoriją. Daugiau kaip 60 proc. trečiųjų šalių krovinių vežėjų gabena krovinius per Lietuvą. Kitų šalių sunkvežimių pirkimai sudaro ženklią Lietuvos degalų rinkos dalį. Padidinus degalų akcizą, šie sunkvežimiai taip pat atras pigesne tapsiančią Lenkijos degalų rinką.
„Šiuo metu dyzelino pardavimai Lietuvoje auga, didžiąja dalimi, dėl tranzitinio krovininio transporto vartojimo apimčių augimo, o ne dėl vidaus vartojimo. Rinkos dalyvių duomenimis, tranzitiniam krovininiam transportui tenka ne mažiau kaip 20 proc. viso Lietuvoje parduoto kelių transporto dyzelino“, - tranzitinio transporto svarbą šalies degalų rinkai akcentuoja LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Vykdami į ES šalis, Rusijos, Estijos ir Latvijos tranzitiniai krovininiai automobiliai nemažai pigesnio dyzelino užsipila Lietuvoje. Pabrangus degalams ir šie krovininiai tranzitiniai automobiliai pradėtų piltis dyzeliną Lenkijoje, dėl ten didesnio grąžintino PVM ir pigesnės galutinės dyzelino kainos.
Padidėjus kainų skirtumui tarp kaimyninių šalių, Lietuva gali prarasti apie 25 proc. dabar parduodamo degalų kiekio. Pakeltas akcizo mokestis šių praradimų nekompensuotų.
LDK generalinis direktorius Danas Arlauskas atkreipia dėmesį, kad toks sprendimas palies nemažą dalį šalies gyventojų. „Akcizo didinimas mažina verslo konkurencingumą ir didina sąnaudas. Nauda biudžetui taip pat abejotina. Galiausiai liksime su nepadidėjusiu biudžetu, mažiau konkurencingomis šalies įmonėmis bei dėl padidėjusios degalų kainos vartotojams pabrangusiomis prekėmis ir paslaugomis“, - teigia D. Arlauskas.
Lietuvos verslą ir pramonę vienijančios asociacijos ragina Seimą atsakingai vertinti susidariusią padėtį ir nesivadovauti tik buhalterine aritmetika, atmetant rinkos veiksnius.
