EK pažymi, jog ES apsirūpinimo dujomis diversifikavimo strategijos prioritetai – pietinio dujų koridoriaus, suskystintų gamtinių dujų (SGD) centro Viduržemio jūroje projektai, taip pat SGD vartojimo skatinimas.
„Pirmenybė teikiama regioninio bendradarbiavimo stiprinimui, ir to rezultatai akivaizdūs: Baltijos jūros regione įgyvendinami esminiai dujų infrastruktūros projektai“, – teigiama dokumentuose.
Juose akcentuojama, jog remia ES dujų jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos, taip pat tarp Estijos ir Suomijos projektų įgyvendinimą, SGD terminalą Lietuvoje, taip pat dujotiekio iš Norvegijos į Lenkiją per Daniją projektą.
„Atsižvelgiant į tai, dujų importo infrastruktūra šiuo metu yra gerai išvystyta, taip pat tikėtiną konkurencingą SGD teikimą po 2020 metų, Komisija neįžvelgia būtinybės naujai „Nord Stream 2“ infrastruktūrai“, – pažymima dokumentuose. – „Be to, ES ir toliau rems rusiškų dujų tranzitą per Ukrainą“.
EK trečiadienį pateikė ES gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisas, kuriomis Trečiasis energetikos paketas būtų taikomas ir naujiems dujotiekių iš trečiųjų šalių į ES projektams.
Briuselis pripažino, jog neturi teisinių priemonių sustabdyti su ES energetinio saugumo strategija nesuderinamu laikomo „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą, nes 2009 metais patvirtinta ES dujų direktyva, kuri yra Trečiojo energetikos paketo dalis, netaikoma dujotiekiams į ES per jūrą iš trečiųjų šalių.
Dabar tokių dujų jungčių į ES yra penkios: „Nord Stream“ iš Rusijos į per Baltijos jūrą iki Vokietijos, „Greenstream“ iš Libijos per Viduržemio jūrą iki Italijos, „Maghreb Pipeline“ iš Alžyro per Maroką iki Ispanijos, „Medgaz“ taip pat iš Alžyro iki Ispanijos, „Transmed“ iš Alžyro per Tunisą iki Italijos. Šį sąrašą gali papildyti dar du dujotiekiai – „Nord Stream 2“ ir „Galsi“, kuris iš Alžyro per Viduržemio jūrą būtų tiesiamas iki Italijos.
Europos Sąjungos Trečiasis energetikos paketas skelbia, jog dujų tiekėjai negali valdyti magistralinių dujotiekių ES teritorijoje, ir įpareigoja šių vamzdynų savininkus nediskriminuoti tiekėjų.
Pagal „Gazprom“ inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą, prieš beveik šešerius metus pradėjusio veikti dujotiekio „Nord Stream“ iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos metinis pralaidumas būtų padidintas dukart, nutiesiant dvi papildomas šio vamzdyno gijas. Jas planuojama pradėti tiesti ateinančių metų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos. Būtent tada baigs galioti „Gazprom“ ir Ukrainos dujų tranzito sutartis.
Tarp „Gazprom“ partnerių šiame projekte – Vokietijos energetikos kompanijos „Wintershall“ bei „Uniper“, taip pat Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“.