Lietuvai nesusitarus su Latvija ir Estija kartu prašytų Europos Sąjungos paramos, Vyriausybė turi apsispręsti, ar laivą išpirkti. Tačiau, kaip sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, „turime būti užtikrinti, ar toks objektas būtų reikalingas po 2024 metų ir tada dėlioti vienus ar kitus scenarijus“.
Ekspertų nuomone, dujų poreikis, nors ir mažėja, išliks pakankamai didelis, kad Lietuva turėtų SGD infrastruktūrą. Be to, planuojamos dujų jungtys su Lenkija bei jūrinė jungtis tarp Estijos ir Suomijos bus alternatyva, tačiau visiškai terminalo nepakeis. Tačiau parlamentaras, Lietuvos žaliųjų partijos Seimo narys Linas Balsys abejoja, ar ateityje SGD terminalas bus reikalingas, nes atsinaujinanti energetika turėtų išstumti tradicines technologijas.
Dujų poreikis išliks
Energetikos ekspertas ir buvęs energetikos viceministras Romas Švedas teigia, kad nepaisant vilčių, jog atsinaujinanti energetika pakeis iškastinį kurą, energetikos sektorius keičiasi pakankamai lėtai. Pasak jo, atsižvelgiant į Tarptautinės energetikos agentūros prognozes iki 2040-ųjų, dujų vartojimas augs visame pasaulyje, o vien Europos Sąjungoje jos pakeis naftą ir užims pirmą vietą.
„Dujos išstumia naftą, tai esminis pokytis“, - BNS sako R. Švedas.
2014 metais nafta Europos Sąjungoje užėmė pirmą vietą - sudaranti 33 proc. bendrame energijos balanse, dujos antroje vietoje (22 proc.). Pagal realiausią scenarijų, 2040 metais dujos Bendrijoje turėtų sudaryti 28 proc., išstumdama naftą. Trečioje - bioenergetika sudarys 16 proc., kita atsinaujinanti energija - 10 proc., o hidroenergija sieks 3 proc.
Pasak R. Švedo, nors iškastiniam kurui skiriamų investicijų dalis mažėja, tačiau pokyčiai „vyksta gan lėtai“. Todėl, pasak jo, tikėtis, kad dujos bus nereikalingos ateityje, kol kas neverta.
„Ta kaita yra lėtesnė negu visi prognozuoja ir energetikos rinka yra inertiška, nes tai susiję su didelėmis investicijomis į infrastruktūrą. Skambūs pareiškimai, atradimai atsinaujinančios energijos srityje neturi mūsų apgauti, kad tai yra iš tikrųjų labai progresyvu, modernu ir madinga. Iš kitos pusės gyvenimo realybė rodo, kad turime pramonei užtikrinti energijos tiekimą“, - tikino R. Švedas.
Dujų jungtys terminalo nepakeis
Baltijos šalių dujų rinka turėtų pasikeisti dėl planuojamų infrastruktūros pokyčių. 2021 metais turėtų būti baigtas jungties su Lenkija GIPL projektas, kuris sujungtų Lietuvą, Latviją ir Estiją su Lenkija bei atidarytų Vakarų Europos rinkas. Be to, 2020 metais Suomija per „Baltic Connector“ turėtų susijungti su Estija. Tada Baltijos šalys turės daugiau dujų tiekimo alternatyvų.
Tačiau, kaip sako Latvijos energetikos ekspertas Reinis Aboltinis, nepriklausomai nuo kitų dujų projektų sėkmės, SGD terminalas neturėtų būti išstumtas.
„Aš tikrai nematau, kaip Klaipėdos SGD terminalas gali prarasti savo svarbą, nes SGD gamyba pasaulyje (...) išliks konkurencinga ir todėl pacituočiau Marką Tveną, kuris sakė, kad „gandai apie mano mirtį buvo gerokai perdėti“, - BNS sako R. Aboltinis.
Jo teigimu, GIPL dujotiekis nebus sujungtas su Jamalo-Europos dujotiekiu, kuriuo tranzitu iš Rusijos į Vokietiją keliauja dujos, tad į Baltijos šalis dujas reiktų tiekti per Lenkijos perdavimo sistemą, o tai būtų sudėtinga. R. Aboltinio nuomone, Lenkijos noras tiesti jūrinį dujotiekį iki Danijos „Baltic pipe“, per kurį būtų gaunamos dujos tiesiai iš Norvegijos, taip pat nereiškia, kad Baltijos šalys būtų užtvindytos šiuo kuru. Anot eksperto, šį dujotiekį reikėtų vertinti kaip tiekimo saugumo projektą.
Suomijos bendrovės „Baltic Connector“, kuri įgyvendina dujų jungties su Estija projektą, vadovas Herkko Plitas spalio pradžioje Vilniuje teigė manantis, kad įgyvendinus projektą, bent iš pradžių dujos tekės iš Baltijos šalių į Suomiją. Anot R. Aboltinio, jis laikosi tokios pat nuomonės ir mano, kad Klaipėdą bus galima išnaudoti, eksportuojant dujas.
Dujų prekybos bendrovės „Haupas“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Motiejūnas teigia nekeliantis klausimo, ar reikalingas terminalas. Pasak jo, diskusija gali vykti nebent dėl to, ar tikrai Lietuvai reikėjo tokio dydžio laivo, tačiau jis užtikrina dujų tiekimo alternatyvas. Anot jo, svarbu, kad po 2024-ųjų būtų užtikrinti mažesni terminalo išlaikymo kaštai.
„Po 2024 metų sutartis su „Statoil“ bus pasibaigusi, gal pavyks susiderėti su kitomis įmonėmis ar ta pačia įmone geresnėmis sąlygomis, tuomet terminalas galės būti mažiau remtinas ir labiau patrauklus Lietuvai“, - BNS sako D. Motiejūnas.
Pasak jo, tai, kiti dujotiekiai į Lietuvą nereiškia, kad bus galima pakeisti SGD terminalą.
„Vamzdinis tiekimas, ar jis bus iš Lenkijos, Lenkijoje dujos nėra tiek išgaunamos, kad galėtų būti tiekiamos ir Lietuvai, tai reiškia, kad jos per Lenkiją keliaus tranzitu, o tai sukelia papildomus kaštus prie dujų kainos. Tai irgi nėra Lietuvai labai patrauklu“, - tikino „Haupo“ atstovas.
Prioritetą skirtų atsinaujinančiai energijai
Parlamentaras L. Balsys prognozuoja, kad dujų poreikis išliks ir po 2024-ųjų ir teigia, kad prioritetą skiriantis atsinaujinančiai energijai. Tačiau, pasak jo, vienareikšmiškai atsakyti, ar SGD terminalas reikalingas, negalima, mat jau investuota į infrastruktūrą ir tikimasi, kad ji toliau veiks.
„Atsakymas yra labai sudėtingas. Mes dabar esame labai daug investavę į SGD terminalą (...), tai sudaro problemas, nes jei investuoji, tas daiktas turi kažką daryti ir dirbti. Dujų turbūt taip greitai mes neatsisakysime, bet dalykas tas, kad kai turime SGD, į kurį investuota daug pinigų, pagal įstatymą yra prievolė tas dujas ir pirkti, ir vartoti“, - BNS sakė L. Balsys.
Jo nuomone, po 2024-ųjų reikėtų tikėtis atsinaujinančios energijos augimo. Be to, dujas alternatyviai bus galima gauti iš Lenkijos, tad SGD terminalo perspektyvos atrodo miglotos.
„Atsinaujinančios energetikos technologijos dar atpigs ir tai taps visiškai konkurencinga rinkoje energetikos rūšimi, o tai reiškia, kad mes vis tiek tuo keliu eisime“, - tikino L. Balsys.
Siūlo žiūrėti kaip į gynybos priemonę
R. Švedas teigia, kad SGD terminalą reikėtų vertinti ne vien kaip komercinę infrastruktūrą, bet kaip gynybos priemonę. Anot jo, terminalas yra tokia pat investicija, kaip ir priešlėktuvinių raketų pirkimas.
„GIPL, terminalas, „Baltic connector“ ir dar galimas terminaliukas šiaurėje yra tik priemonės politikai įgyvendinti. Mūsų regiono realybė yra, kad gamtinių dujų tiekimas yra saugumo ir gynybos klausimas. Ir vis tik šioje vietoje mes turime tinkamai įvertinti grėsmes iš mums nedraugiškos Kremliaus Rusijos, o tos grėsmės yra realios. Lietuva realiai patyrė žalą, kuomet „Gazprom“ dominavo Lietuvoje“, - teigė R. Švedas.
Jo teigimu, vertinant terminalo perspektyvas, reikia atsakyti į klausimą, ar po 2024-ųjų nebebus grėsmės ir geopolitinių įtampų iš Rytų.
Kita vertus, pasak R. Švedo, vertinant komerciniu aspektu, SGD terminalas sukuria papildomą konkurenciją, dėl kurios laimi vartotojai.
„Tai padarys mūsų rinką lankstesnę, išplės rinką. Kur yra mūsų problema - mes per maža rinka, tokiu būdu mes įgyvendintume siekį sujungti Baltijos šalių rinką, plius Suomija, o jeigu prijungtume Lenkiją, mes net galėtume eksportuoti dujas per mūsų terminalą į kitas šalis. Atsiradusios naujos jungtys suteiktų tik galimybes, strategiškai vertinant. Yra galimybės veikti, nes dujų rinka tampa lankstesnė“, - teigė R. Švedas.
SGD vartojimas auga
Dujų prekybos bendrovės „Litgas“ teigimu, pastaruoju metu SGD vartojimas auga, o tai augina ir dujų kainas. Kaip teigia bendrovės vadovas Vytautas Čekanavičius, šiemet per devynis mėnesius, palyginti su pernai tuo pačiu metu, SGD importas visame pasaulyje išaugo 11 proc., arba 22 mln. tonų SGD.
„Ypač jis didelis buvo Azijoje – Kinijoje ir Pietų Korėjoje, kuriose gamtinių dujų paklausą išaugino karšti orai, ribota branduolinių jėgainių veikla Pietų Korėjoje ir SGD kainos, kurios šiais metais buvo mažesnės nei ilgalaikių SGD tiekimo kontraktų bei dujotiekiais tiekiamų dujų iš Centrinės Azijos kainos. Pirmųjų trijų šių metų ketvirčių Azijos SGD importas buvo apie 18,5 mln. tonų didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, - BNS teigė V. Čekanavičius.
Anot jo, Azijoje SGD importas ir toliau turėtų augti, mat Kinijoje šiuo metu veikia 17 SGD terminalų, planuojama pastatyti dar 16, taip padidinant išdujinimo pajėgumus iki 90 mln. tonų SGD per metus.
Tačiau didėjant SGD paklausai, auga ir dujų kainos. Kaip nurodo „Litgas“, Azijoje momentinių sandorių kainos lapkritį išaugo nuo 17 eurų iki beveik 24 eurų už megavatvalandę, Lotynų Amerikoje trečiojo ketvirčio pabaigoje - nuo 15-19 eurų iki 22 eurų, o pagrindinėse Europos biržose ilgą laiką svyravusios apie 14,5 euro, dujų kainos trečiąjį ketvirtį išaugo iki 18 eurų už MWh.