LEG, valdanti 23,44 proc. jėgainės akcijų, ir Turto bankas, turintis 76,56 proc. dalį, penktadienį pasirašė sutartį dėl bendro jų pardavimo.
Bendrovė ir Turto bankas susitarė bendrai veikti ir laikytis bendros politikos dėl „Geotermos“ akcijų pardavimo, siekiant jas parduoti geriausiomis sąlygomis, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė LEG.
Nepaisant pernai lapkritį priimto Vyriausybės nutarimo 76,56 proc. jėgainės akcijų įtraukti į Privatizavimo objektų sąrašą, Seimo Energetikos komisija šių metų pavasarį įpareigojo Turto banką kartu su LEG parengti „Geotermos“ gaivinimo planą, į ją investuojant 3 mln. eurų ir pakeičiant dujas biokuru.
Turto bankas abejojo šia idėja - anot jo, „Geoterma“ nuo pat veiklos pradžios buvo neefektyvi, todėl ją gelbėti būtų ekonomiškai nenaudinga. Be to, į privatizuojamų įmonių sąraše esančias bendroves paprastai valstybės lėšos neinvestuojamos.
„Geoterma“ pernai per šildymo sezoną pagamino apie 6-7 proc. Klaipėdos šilumos poreikio. Didžiąją dalį energijos ji gamino iš dujų, o ne iš geoterminės energijos.
Bendrovės likimu susirūpinta po to, kai vasarį „Geoterma“ pranešė dėl pakeistos „Lietuvos dujų tiekimo“ kainodaros atleidžianti dalį darbuotojų ir stabdanti veiklą. Pastaroji įmonė teigė, kad kaltinimai nepagrįsti, mat dujos šiemet pigesnės nei pernai.
Pirmoji geoterminė jėgainė Baltijos regione pradėjo veikti 2004 metais. Į 21,4 mln. eurų vertės projektą, be Lietuvos Vyriausybės, investavo ir Pasaulio aplinkosaugos fondas, Danijos aplinkosaugos agentūra, paskolą suteikė Pasaulio bankas.
Vyriausybė pernai lapkritį įtraukė „Geotermą“ į privatizuojamų įmonių sąrašą. Bendrovė nuo 2009 metų iki 2015 metų pelningai dirbo tik dvejus metus.