Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) išduota licencija leido pradėti taip vadinamus karštuosius bandymus.
DELFI apsilankė Ignalinos AE laikinojoje panaudoto branduolinio kuro saugykloje ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekse.
Panaudoto kuro saugykla
Kaip rašoma Ignalinos AE generalinio direktoriaus Dariaus Janulevičiaus parengtoje eksploatavimo nutraukimo apžvalgoje, laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) vertė – 194,2 mln. eurų. Šiuo metu atlikta darbų už 169,4 mln. eurų.
2009–2015 metais statytos B1 talpa – 190 konteinerių, 17 tūkst. kuro rinklių.
2017 metų spalio 13 dieną, D. Janulevičiaus teigimu, saugykloje buvo pastatyti 28 konteineriai su panaudotu branduoliniu kuru.
Visą kurą pervežti planuojama iki 2022 metų pabaigos.
Atliekų saugojimo kompleksas
D. Janulevičiaus apžvalgoje rašoma, kad kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso (B2/3/4) vertė – 188,4 mln. eurų. Šiuo metu atlikta darbų už 162,4 mln. eurų.
Kompleksas statytas 2009–2015 metais. Dabar jame vyksta karštieji bandymai.
Kaip rašyta anksčiau išplatintame VATESI pranešime žiniasklaidai, karštųjų bandymų metu, įrenginyje bus rūšiuojamos, apdorojamos (deginamos, presuojamos) kietosios radioaktyviosios atliekos.
„Dalis atliekų bus dedamos į konteinerius ir cementuojamos bei laikinai saugomos (B3/4 projektas), kol bus įrengtas mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų atliekynas (B25-1 projektas).
Panaudoti uždarieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai ir kietosios radioaktyviosios atliekos, kurios dėl savo savybių nebus dedamos į šį atliekyną, įrenginyje bus rūšiuojami ir dedami į konteinerius saugoti ilgesniam laikotarpiui. Tokiu būdu realiomis sąlygomis bus patikrintos įrenginių technologinės operacijos“, – rašoma pranešime.
Tiek B1, tiek B2/3/4 projektai finansuojami Tarptautinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo (TIENRF) lėšomis, kurias administruoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.
Įtarimai dėl „Rosatom“
Ignalinos AE saugyklų projektai anksčiau yra sulaukę kritikos dėl to, kad saugyklų projektuose dalyvauja Rusijos branduolinės energetikos milžinės „Rosatom“ dukterinė įmonė „Nukem Technologies“.
DELFI jau rašė, kad „Nukem Technologies“ anksčiau priklausė vokiečiams, bet 2009 metais parduota „Rosatom“ valdomai „Atomstroyexport“.
Dėl „Nukem Technologies“ dalyvavimo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios Ignalinos AE projektuose kritiškai kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas, kuris taip pat užsiima iniciatyva įsteigti parlamentinę komisiją, tirsiančią Lietuvos ir užsienio verslo grupių daromą įtaką politikams.
„Ignalinos AE uždarymas yra NSGK dėmesio centre. Jeigu mes manome, kad šiuo klausimu visiškai kontroliuojame procesus, tai, mano nuomone, nėra tikslu.
Jeigu mes įsileidžiame „Rosatom“ įmones uždarinėti strateginį objektą, tai mes turime arba visiškai tą procesą kontroliuoti, arba turėtume pagalvoti apie tai, kad mūsų strateginiuose sektoriuose dirbtų patikimos įmonės ir patikimi partneriai“, – LRT televizijai yra sakęs V. Bakas.
Tačiau D. Janulevičius DELFI teigė, kad „Nukem Technologies“ projektuose teko mažesnė dalis.
„Teko girdėti, kad čia yra „Rosatom“ projektas. Tai yra absoliuti netiesa, nes „Rosatom“ iš šio projekto daugių daugiausiai yra gavęs ne daugiau nei 5 proc. bendro projekto vertės“, – sakė jis.
Kaip rašoma Ignalinos AE vadovo parengtoje apžvalgoje, B1 projekte didžiausią indėlį turėjo „MAG Grimma“ (Vokietija) – 30 proc. „Škoda“ (Čekija) teko 20 proc., GNS (Vokietija) – 15 proc., o „Nukem Technologies“ – 10 proc.
B2/3/4 projekte „Nukem Technologies“ teko didžiausia dalis – 20 proc., o kitoms įmonėms („BNG kransysteme“, „Cofely-Harwig“, „Lodige GmnH“ ir t.t.) maždaug po 5 proc.
