DELFI apsilankė išardomoje Ignalinos AE ir pasižvalgė, kaip šiandien atrodo anksčiau Lietuvą elektra aprūpindavę reaktoriai, ką joje veikia ten dirbantys specialistai.
Bendra kaina: 3,2 mlrd. eurų
Kaip rašoma Ignalinos AE generalinio direktoriaus Dariaus Janulevičiaus parengtoje eksploatavimo nutraukimo apžvalgoje, visą projektą užbaigti planuojama 2038 metais.
„Apytiksliai kaštai 2,6 mlrd. eurų (be rizikos, be infliacijos), 3,2 mlrd. eurų – įskaičiuojant 3 proc. infliaciją ir rizikas“, – rašoma joje.
Didžiąja dalimi projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos (ES) Ignalinos programos, sukurtos Lietuvai palaikyti vykdant nutraukimo užduotį. Tačiau pinigų skiriama ir iš Eksploatavimo nutraukimo fondo, kurį valdo Energetikos agentūra, valstybės biudžeto.
Šiuo metu numatoma, kad kuras iš reaktorių bus ištrauktas 2019 metais, o iš baseinų – 2022 metais. Reaktorių išmontavimą tikimasi įgyvendinti iki 2034 metų.
„Pagal dabartinį planą, 2038 metais turi likti vadinamoji rudoji pievelė. Iš principo nieko nebematytume čia, išskyrus laikinąsias saugyklas ir galutinio laidojimo vietas“, – pasakojo D. Janulevičius.
Derasi dėl finansavimo
D. Janulevičius pasakojo, kad šiuo metu vyksta derybos dėl Ignalinos AE darbų finansavimo po 2020 metų.
Jei pinigų trūks, Ignalinos AE vadovo teigimu, gali būti sutrikdytas galutinio eksploatavimo nutraukimo plano įgyvendinimas.
Tai yra nusikels galutinė eksploatavimo nutraukimo data, išaugs įrangos priežiūros ir ilgesnio laikotarpio darbuotojų išlaikymo kaištai, iškils rizika prarasti patirtį turinčius darbuotojus dėl jų amžiaus vidurkio (51 metai).
D. Janulevičius teigė, kad šiuo metu net nesvarsto, kad atominės demontavimas gali būti atidėtas.
„Tačiau rizikos atsirastų nemažos. Pavyzdžiui, dėl personalo, kuris gali užtikrinti iškrovimą, reaktorių išrinkimą. Jeigu atidėsime demontavimą, jis tiesiog išmirs“, – komentavo pašnekovas.
Jo teigimu, pagrindinis dėl ES paramos keliamas klausimas yra tai, kad buvo tam tikri uždelsimai, kurie paskatino užsienio žiniasklaidos žingeidumą.
„Klausia, ar iš tiesų tas projektas įgyvendinamas taip, kaip ir turėtų būti. Antra priežastis – slovakai ir bulgarai irgi yra finansuojami. Pas juos elektrinės daug paprastesnės, darbai vyksta greičiau. Dėl to užsienio parlamentarai mąsto, kad čia (Lietuvoje – DELFI) irgi turėtų būti baigiama panašiu laiku.
Mes šioje vietoje skleidžiame aiškią žinią, teikiame informaciją, kad čia absoliučiai kitoks projektas, analogų pasaulyje neturintis“, – aiškino Ignalinos AE vadovas.
Trūksta beveik 1,7 mlrd. eurų
Kaip pastebi neseniai apie Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondą ataskaitą pristačiusi Valstybės kontrolė, fondas apima tik vieną nereikšmingą finansavimo šaltinį ir neparodo tikro ir teisingo vaizdo apie visas eksploatavimo nutraukimo procesui naudojamas lėšas.
„Darbams užbaigti iki eksploatavimo nutraukimo trūksta 1,66 mlrd. eurų“, – rašoma ataskaitoje.
Joje dar teigiama, kad eksploatavimo nutraukimas yra Lietuvai išskirtinė finansinė našta, neatitinkanti šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo.
„Todėl Vyriausybė turi ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, priešingu atveju bus sutrikdytas galutinio eksploatavimo nutraukimo plano įgyvendinimas, o finansinė našta teks Lietuvos gyventojams“, – įspėjo Valstybės kontrolė.
Energetikos ministerija informavo, kad Lietuva, atsižvelgdama į Stojimo akto 4-ojo protokolo nuostatas, sieks gauti tinkamą Europos Sąjungos finansinę paramą eksploatavimo nutraukimo darbams finansuoti ateinančiais finansiniais laikotarpiais.
Ignalinos AE uždarymas buvo viena iš Lietuvos stojimo į ES sąlygų.
Apie Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugyklas skaitykite kitame DELFI reportaže.
