Visame Baltijos jūros regione vyraujant didelei vėjo elektrinių gamybai, kainos smuko žemyn, o trečiadienio naktį, esant mažesnei paklausai nei piko metu, sistemos kaina krito žemiau 10 EUR/MWh ribos ir buvo vienoda visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose.
Lietuvoje importuota 72 proc. suvartotos elektros, 55 proc. - Švedijos, 22 proc. - iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 23 proc. elektros - iš trečiųjų šalių. Baltijos šalių hidroelektrinės ir šiluminės elektrinės gamino atitinkamai 5 proc. ir 2 proc. mažiau, vėjo elektrinių gamyba Estijoje ir Latvijoje padidėjo keturis kartus, o Lietuvoje sumažėjo du kartus. Bendra Baltijos šalių gamyba išliko stabili,
Lietuvoje vietinė gamyba išaugo 26 proc., daugiausiai augo šiluminių elektrinių gamyba, dėl išaugusios Lietuvos elektrinės gamybos. Spalio 2-6 dienomis vyko Kruonio KHAE 225 MW antrojo agregato remonto darbai, o šeštadienį 12 valandų rinkai nebuvo prieinami visi keturi Kruonio agregatai, kurių suminė galia siekia 900 MW. Nepaisant remonto darbų Kruonio KHAE gamyba praėjusią savaitę išaugo beveik trečdaliu.
Spalio 2-8 dienoms elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 25 proc., Baltarusijos-Lietuvos - 13 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 56 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 51 proc., o Lietuvos kryptimi - 10 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 90 proc., Švedijos kryptimi - 0 proc.