Studija svarbi, siekiant iš Europos elektros operatorių asociacijos („ENTSO-E“) gauti vadinamąsias prisijungimo sąlygas - jos numatys, kokius darbus turi atlikti šalys, kad galėtų sinchronizuoti tinklus. Be to, tikimasi, kad studija padės išspręsti šalių ginčus, kiek reikia linijų į Lenkiją.
„Keturių šalių elektros perdavimo operatoriai penktadienį pradeda derinti „ENTSO-E“ dinaminės studijos pradžią“, - BNS sakė „Litgrid“ atstovas Giedrius Karsokas.
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, atsakingas už energetiką, praėjusią savaitę Taline sakė, kad operatoriams bus daromas „švelnus spaudimas“, kad studijos rezultatai būtų pateikti kuo anksčiau.
Baltijos šalys sutaria, kad nuo BRELL žiedo reikia atsijungti iki 2025 metų, tačiau iki šiol nesutarė, kaip tai turi būti daroma. Anksčiau Lietuva kėlė sinchronizavimosi per Lenkiją, o Estija - per Suomiją idėjas. Europos Komisijos Jungtiniam tyrimų centrui nusprendus, kad ekonomiškai geriausias sprendimas yra sinchronizuotis per Lenkiją, Estija pareiškė, jog tai turi būti daroma per dvi elektros linijas, o ne per vieną, šiuo metu veikiančią „LitPol Link“.
Tai į derybas įnešė papildomos sumaišties, mat Lenkija atsisako tiesti antrą jungtį, tikindama, jog tai techniškai sudėtinga, be to, dėl aplinkosauginių reikalavimų sunku surasti vietą, kurioje tokia jungtis galėtų atsirasti. Lietuva savo ruožtu nenori, kad derybos su Lenkija dėl antrosios jungties nuvėlintų sinchronizacijos projektą. Tačiau dėl šių susitarimų Baltijos šalys birželį Europos vadovų taryboje nepasirašė supratimo memorandumo, tad sinchronizacijos klausimas toliau lieka atviras.